Anot konferenciją atidariusios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, daugiau kaip pusė paauglių visas naujienas sužino iš socialinių tinklų, o prie ekranų praleidžia ne valandą, bet šešias, septynias ir daugiau.
 

„Tik du procentai iš jų įvardina, kad turi reikalingų įgūdžių atskirti tiesą nuo pusiau tiesos ar melo. Ką tai reiškia? Jeigu vaikas yra nepasiruošęs susidurti su melagienomis, dezinformacija, manipuliacijomis ir teisingai reaguoti į tą informaciją, tai gali turėti rimtas pasekmes – jo emocinei sveikatai, nerimui, pasitikėjimui. Tai gali vesti nepasitikėjimo tėvais, mokykla, mokytojais link“, – kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės.

 
Tarnybos vadovė kvietė ne tik konstatuoti problemą, bet ieškoti konkrečių įrankių – kaip padėti tėvams, mokytojams ir patiems vaikams atpažinti grėsmes skaitmeninėje erdvėje.
 
Ragina „perauklėti“ algoritmą
 
„Ką mato mūsų vaikai, nusprendžia algoritmai, – konstatavo „Mediaskopo“ duomenų strategė ir keturių vaikų mama Vilūnė Kairienė. – Kur jie sustoja, kur spaudžia patiktuką – kuo daugiau sustoja ties konkrečiu turiniu, tuo daugiau to turinio mato toliau. Taip kai kurie vaikai uždaromi žalingame turinyje, o mes galvojame, kad jie gyvena tame pačiame informaciniame lauke. Bet tai netiesa. Jie gali gyventi visai kitomis temomis, o mes spręsime problemą pagal savo informacinį lauką.“
 
Strategė priminė, kad algoritmą galima ir „perauklėti“, sąmoningai renkantis pozityvų turinį, ištrinant paieškos istoriją, prenumeruojant kokybiškus kanalus. „Mano pačios vienuolikmetė reportina visus iš eilės, tai dabar mato tik kaip apyrankes verti“, – šypsojosi V.Kairienė.
 
Tėvams ji patarė keisti bendravimo toną: „Nesakykite – ką tu ten žiūri per nesąmones. Paklauskite – ką algoritmas tau rodo? Kaip tu jautiesi po to? Vaikas, pajutęs tokį ryšį, drąsiau ateis, kai pamatys turinį, kurio gal šiaip net nerodytų.“
 
Kiekis nugali turinį
 
„Auklėti“ algoritmus bando ir Europos Sąjunga. Debunk EU atstovė Jovita Tautkevičiūtė-Kalinauskienė atkreipė dėmesį, kad tendencijos nepalankios: algoritmų įtaka, ypač dirbtinio intelekto kontekste, vis didėja.
 
„Net nebe kiek svarbu yra žinutė arba turinys – svarbu jos kiekis ir mastas. Gauname sensorinę perkrovą nuo dirbtinio intelekto generuojamo pigaus turinio. Tas kiekis neutralizuoja mūsų kritinį mąstymą – mes net nebeįsitraukiame į informacijos vertinimą. Bet ta informacija vis tiek lieka mūsų galvoje – kažkur pradeda formuotis netikroji atmintis“, – aiškino J.Tautkevičiūtė-Kalinauskienė. Tai, anot jos, ypač pavojinga vaikams – jų kritinis mąstymas dar tik formuojasi, todėl ir paveikti juos kur kas lengviau.
 
Europos Sąjunga platformas bando tramdyti Skaitmeninių paslaugų aktu – jis įpareigoja kasmet vertinti rizikas, susijusias su demokratiniu diskursu, dezinformacijos plitimu, nepilnamečių apsauga, ir jas mažinti. Pažeidėjams gresia baudos iki šešių procentų pasaulinės metinės apyvartos.
 
„TikTokas įvardintas kaip keliantis priklausomybę – jų vidiniuose dokumentuose net įrašyta, kiek laiko užtrunka vaikui tapti priklausomu: reikia peržiūrėti kelis šimtus video ir praleisti keliasdešimt minučių. Ir tada jie žino – vaikas jau „pagautas“,“ – sakė ji.
 
Šių metų kovą Jungtinėse Amerikos Valstijose Meta pirmą kartą pripažinta kalta ne dėl paties turinio, o dėl algoritmo – įrodyta, kad jis kryptingai kreipė vaikus seksualinio turinio ir išnaudotojų link. Bendrovei skirta 375 mln. dolerių bauda.
 
Receptas – ryšys su vaiku
 
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto daktarė Rūta Latinytė pastebėjo, kad saugumo internete „receptas“ – geras tėvų ir vaikų ryšys.
 
„Vaikai įpranta, kad tėvai atjungs, išjungs, atims išmanųjį. Toks konfliktinis santykis nepadės puoselėti ryšio su vaiku. Tada kyla klausimas – ar tėvai bus tie žmonės, į kuriuos vaikas kreipsis pagalbos, ar tai bus žmonės, kurių jis labiausiai bijos, kad tik nesužinotų?“ – kalbėjo dr. R.Latinytė.
 
Socialiniuose tinkluose dėstytoja patarė vadovautis logika, o ne emocijomis, tikrinti pirminį informacijos šaltinį. Ji taip pat įspėjo apie mažiau pastebimą algoritmų poveikį: berniukai ir mergaitės tose pačiose platformose mato visiškai skirtingą turinį, formuojantį priešingas pažiūras.
 
„The Economist tyrimas atskleidė, kad skirtumas tarp jaunų vyrų ir moterų pažiūrų siekia dvidešimt septynis procentus. Toks skaičius jaunų žmonių tiesiog negalės susirasti antros pusės su panašiomis pažiūromis“, – pažymėjo R.Latinytė.
 
Vaikai radikalizuojami
 
Valstybės saugumo departamento atstovas Audrius Matonis perspėjo, kad į nepilnamečius vis dažniau taikosi teroristinės organizacijos.
 
„Teroristinės organizacijos ir jų šalininkai propagandą jaunimui skleidžia per nepakankamai reguliuojamus socialinius tinklus: dažniausiai TikToką, žaidimų platformas, pavyzdžiui, Robloxą, – sakė A.Matonis. – Susidomėję asmenys kviečiami į uždaras pokalbių grupes Telegram ir Discord – jose radikalizuojasi, pradeda rengti išpuolių planus.“
 
Anot A.Matonio, tarp Lietuvoje veikiančių jaunų ekstremistų populiariausias yra tarptautinis nihilistinio ekstremizmo tinklas „Maniakai: žudymo kultas“. „Socialiniuose tinkluose jie dažnai pasivadinę MKY. Jeigu jūsų aplinkoje esančių vaikų ir paauglių aplinkoje pamatysite tokį trumpinį, žinokite, kad tai nėra nekaltas žaislas. Tai – labai blogo veikimo, labai ekstremalus ženklas“, – įspėjo Valstybės saugumo departamento atstovas.
 
Šios srovės sekėjais, pasak A.Matonio, dažniausiai tampa trylikos keturiolikos metų paaugliai, o atskirais atvejais – net dešimties, vienuolikos metų vaikai. Daugelis jų turi psichikos sutrikimų, realiame gyvenime nesugeba užmegzti santykių su bendraamžiais, beveik visas jų socialinis gyvenimas vyksta socialiniuose tinkluose.
 
Kaip išsaugoti budrumą?
 
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis pritarė, kad kova dėl jaunųjų protų vyksta nuolatos. Propagandą skleidžiančios organizacijos bando formuoti valstybe nusivylusius, ja nepasitikinčius jaunuolius, skatina susiskaldymą.

„Mes pasirūpiname, ar vaikas yra apsirengęs, ar pavalgęs, ar saugus, bet kas yra jo galvoje ir širdyje, daug sunkiau patikrinti ir pasirūpinti. Kažin ar galime pasitikėti kariu, kurio galvoje yra ne mūsų valstybės naratyvas. Lygiai taip pat blogai, kai mūsų jaunosios kartos galvose ir širdyse yra ne mūsų valstybei palanki informacija“, – sakė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas Tomas Čeponis.

 
Kalbos barjeras, pasak jo, nebeegzistuoja: „Jūsų vaikas, kuris nesupranta rusų kalbos, gali visiškai lengvai vartoti rusišką turinį jam suprantama kalba.“ Tyrimai, T.Čeponio teigimu, rodo, kad DI generuoti naratyvai žmonių nuomonę keičia veiksmingiau nei gyvų žmonių parašyti tekstai.
 
Lietuvos kariuomenės atstovas ragino kovoti dėl jaunuomenės dėmesio – kurti savo pasakojimą, o informacinį raštingumą mokyklose paversti sistema, ne paviene paskaita.

---

 
Komentaras
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė:
 
- Kibernetinė erdvė – jau nebe alternatyvi, o lygiavertė mūsų realybė. Šiandien žmonės dirba nuotoliu, nebemoka bendrauti tiesiogiai, yra labiau užsidarę emociškai. Tai ir pandemijos, ir skaitmeninio pasaulio pasekmė. Akivaizdu, kad mokytis suprasti internetinį pasaulį, žvelgti kritiškai, atsirinkti informaciją turime mokytis visi.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!