Balandžio 12-ąją Vengrija išgyveno politinį žemės drebėjimą: po šešiolikos metų valdymo ministras pirmininkas Viktoras Orbánas ir jo vadovaujama partija „Fidesz“ patyrė triuškinantį pralaimėjimą. Rinkimus laimėjęs Péteris Magyaras ir jo partija „Tisza“ žada pertvarką ne tik politikoje, bet ir sveikatos apsaugos srityje.
„Vengrijos vyriausybė sveikatos priežiūrai kiekvienam gyventojui skiria 500 tūkst. forintų (apie 1,3 tūkst. eurų) mažiau nei Čekija savo piliečiams. Vengrijoje nėra karo. Vengrijoje yra sveikatos krizė“, – kiek anksčiau kalbėjo prieš Viktorą Orbáną Vengrijos parlamento rinkimuose laimėjęs Péteris Magyaras.
Pergalės naktis
„Kartu išlaisvinome Vengriją. Atsiėmėme savo šalį“, – tūkstančiams rėmėjų sakė 45 metų teisininkas P.Magyaras, su partija „Tisza“ triuškinamai laimėjęs rinkimus. Surinkusi 53,6 proc. balsų, partija užsitikrino 138 vietas iš 199 parlamente.
Rinkėjų aktyvumas siekė beveik 78 proc. – tai yra aukščiausias rodiklis per visą pokomunistinę Vengrijos istoriją. Kaip skelbia „Reuters“, prie balsavimo apylinkių Budapešte driekėsi ilgos eilės. Vakare, paaiškėjus rezultatams, Grandinių tiltas nušvito valstybės vėliavos spalvomis, o ant Dunojaus krantinių dešimtys tūkstančių žmonių šoko, skandavo ir verkė iš džiaugsmo.
Poetas Andrásas Petöczas pergalės naktį lygino su 1989-aisiais: „Man buvo trisdešimt, kai žlugo komunistinis režimas. Dabar jaučiu lygiai tą patį.“
21 metų studentas Marcellas Mehringeris „Associated Press“ sakė balsavęs, „kad Vengrija pagaliau taptų europietiška šalimi ir jaunimas sugriauti neapykantos sienas“.
V.Orbánas pralaimėjimą pripažino dar nespėjus suskaičiuoti visų balsų. „Rezultatas skausmingas, bet aiškus“, – sakė jis šalininkams „Fidesz“ štabe.
Bandė paveikti rinkimus
Paskutinę savaitę prieš rinkimus Budapešte apsilankė JAV viceprezidentas J.D.Vance’as. Per mitingą jis paskambino Donaldui Trumpui ir įjungė garsiakalbį – JAV prezidentas Viktorą Orbáną tąkart pavadino „fantastišku žmogumi“. Pats viceministras ragino vengrus: „Eikite su Viktoru Orbánu – jis yra jūsų pusėje.“ Tuo metu D.Trumpas socialiniame tinkle didžiosiomis raidėmis paskelbė: „BALSUOKITE UŽ ORBÁNĄ.“
„Nė viena užsienio valstybė negali kištis į Vengrijos rinkimus. Vengrijos istorija rašoma ne Vašingtone, Maskvoje ar Briuselyje – ji rašoma Vengrijos gatvėse ir aikštėse“, – tuomet sureagavo P.Magyaras.
Analitikai abejojo, ar amerikiečių pastangos duos rezultatų. „Nemanau, kad ištikimiausia „Fidesz“ rinkėjų grupė žino, kas toks yra J.D.Vance’as“, – „Republikon Intézet“ teigė politikos analitikas Martonas Schlangeris.
Pergalės naktį „Tisza“ šalininkai skandavo: „Rusai, namo!“ – šūkį, atkartojantį 1956-ųjų sukilimą prieš sovietinę okupaciją. Prieš rinkimus paaiškėjo, kad V.Orbáno vyriausybė gruodį slapta pasirašė dvylikos punktų bendradarbiavimo planą su Maskva.
Buvęs JAV prezidentas Barackas Obama Vengrijos rinkimų rezultatą pavadino „demokratijos pergale ne tik Europoje, bet ir pasaulyje“.
Kampaniją vykdė ligoninėse
V.Orbánas rinkiminę kampaniją grindė baimės retorika: prieš rinkimus Budapeštas buvo nuklijuotas plakatais su Volodymyro Zelenskio veidu ir užrašu „Pavojus!“, o pats premjeras pastaruosius mėnesius gąsdino, kad opozicijos pergalė Vengriją įtrauks į karą Ukrainoje.
P.Magyaras su komanda pasirinko kitą kryptį: dar užpernai vasarą jie pradėjo turą po šalies ligonines. Nufilmuoti vaizdai socialiniuose tinkluose paplito akimirksniu: palatos, kuriose karščio bangos metu temperatūra siekė 40 laipsnių, – be kondicionierių, tualetai – be muilo ir dezinfekcinių priemonių, priešais kamerą verkiantys gydytojai.
„Vengrijos vyriausybė sveikatos priežiūrai kiekvienam gyventojui skiria 500 tūkst. forintų (apie 1,3 tūkst. eurų) mažiau nei Čekija savo piliečiams, – rašė P.Magyaras. – Vengrijoje nėra karo. Vengrijoje yra sveikatos krizė.“
Jo žodžius patvirtina skaičiai. Vengrijos gydytojų atlyginimai ilgus metus buvo žemiausi tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) šalių – per dešimtmetį daugiau nei 8,5 tūkst. medikų gavo leidimus dirbti užsienyje. Likusieji dirbo perpildytose ligoninėse: 2023 m. operacijų laukė 40 tūkst. pacientų, o skyriai 2022-aisiais buvo uždaryti iš viso daugiau nei 46 tūkst. dienų, nes nebuvo kam dirbti. Sistemos trapumą išryškino COVID-19 pandemija: pagal mirtingumą ligoninėse 100 tūkst. gyventojų Vengrija buvo antra Europoje.
„Svarbu aplinka, pati ligoninė, aprūpinimas, tai, kad su tavimi elgiasi kaip su žmogumi, ir, žinoma, atlyginimas“, – kodėl medikai bėga į užsienį, „Euronews“ pasakojo Austrijoje darbą radusi 25 metų psichiatrijos rezidentė Réka Osváth. Dar vienas skirtumas, anot jos, tas, kad Austrijoje viena slaugytoja prižiūri vieną ar du pacientus, Vengrijoje – keturis ar penkis.
Reformų centre – sveikatos apsauga
Vasario 7-ąją „Tisza“ pristatė išsamią, 240 puslapių programą „Veikiančios ir humaniškos Vengrijos pamatai“, parengtą maždaug tūkstančio ekspertų, dirbusių 65 darbo grupėse. Sveikatos apsauga joje išskiriama kaip viena prioritetinių sričių.
Partijos sveikatos politikos ekspertas Zsoltas Hegedüs pabrėžia, kad siekiama užtikrinti visiems prieinamą ir kokybišką viešąją sveikatos priežiūrą. Esminis tikslas – iki 2030 metų padidinti viešąsias išlaidas sveikatai iki 7 proc. BVP, kartu trumpinti laukimo eiles ir modernizuoti regionines ligonines.
Programoje siūlomas ir netradicinis sprendimas – sveikatos ministrui suteikti veto teisę sprendimams, galintiems pakenkti visuomenės sveikatai. Tai suteiktų papildomą apsaugą nuo politinių sprendimų, galinčių mažinti sveikatos sistemos finansavimą.
Su visuomenės sveikata glaudžiai siejamos ir socialinės politikos priemonės. Numatyta didinti paramą šeimoms – įvesti dvigubas šeimos ir motinystės išmokas, stiprinti pagalbą auginantiems negalią turinčius vaikus, taip pat išlaikyti papildomas pensijų išmokas vyresnio amžiaus gyventojams.
Švietimo srityje žadama atkurti nepriklausomą ministeriją, atsisakyti centralizuotos vadovėlių sistemos ir stiprinti universitetų autonomiją. Šie sprendimai, pasak programos rengėjų, ilgainiui turėtų pagerinti ir medikų rengimą.
Į bendrą sveikatos politikos viziją taip pat integruojami energetikos ir aplinkosaugos tikslai. Siekiant geresnių gyvenimo sąlygų ir mažesnės ligų rizikos, iki 2035 metų numatyta atsisakyti priklausomybės nuo rusijos energijos išteklių, peržiūrėti strateginius projektus ir kasmet renovuoti dešimtis tūkstančių būstų.
Programos įgyvendinimas iš dalies remiasi lūkesčiu, kad šaliai pavyks atblokuoti apie 20 mlrd. eurų ES lėšų, šiuo metu įšaldytų dėl teisinės valstybės pažeidimų. Analitikai pabrėžia, kad tai įvyks ne iš karto – prireiks ilgų derybų su Briuseliu.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: