Spinduliuoja ir žmogus
 
2025-aisiais paskelbtas tarptautinis tyrimas parodė, kad net 8 iš 10 pacientų jaučia, jog medikai jiems pakankamai nepaaiškina apie spinduliuotės riziką. Šios pareigos imasi B.Gricienė ir pirmiausiai primena, kad jonizuojanti spinduliuotė yra natūrali mūsų aplinkos dalis.
 
„Jonizuojanti spinduliuotė yra visur. Ji yra ore, vandenyje, jos mes gauname su maistu, kvėpuodami oru. Kas metus gauname kelis vadinamus milisivertus gamtinės apšvitos dozę. Ir net mes patys esame šiek tiek radioaktyvūs, spinduliuojame vienas kitą. Žemėje nėra neradioaktyvios aplinkos“, – aiškina specialistė.
 
Svarbiausias klausimas, pasak jos, ne ar spinduliuotė egzistuoja, bet kokia jos dozė saugi. Medicinoje naudojamos dozės yra šimtus ar net tūkstančius kartų mažesnės už tas, kurios sukelia ūmius organizmo pažeidimus.
 
„Jonizuojanti spinduliuotė gali pažeisti ląsteles, ir, jei pažeidimai lieka neištaisyti, ateityje gali išsivystyti vėžinės ligos. Tačiau organizmas yra prisitaikęs – per milijonus metų susiformavo daug ląstelės reparacijos mechanizmų, kurie užtikrina, kad tos pažaidos būtų ištaisytos. Visgi, ar pažeidimai bus ištaisyti, priklauso nuo sveikatos būklės, amžiaus, lyties“, – sako pašnekovė.
 
Dozė priklauso nuo tyrimo
 
Apšvitos dozės skirtinguose radiologiniuose tyrimuose nėra vienodos – jos priklauso nuo tyrimo rūšies.
 

„Atliekant paprastą plaučių rentgeno nuotrauką, gaunama apšvita prilygsta kelių dienų gamtinės apšvitos dozei – maždaug tiek pat, kiek gautume per skrydį į kurį nors Europos miestą. Tačiau galvos kompiuterinės tomografijos tyrimas jau prilygsta apie šimtui plaučių rentgeno nuotraukų“, – paaiškina Santaros klinikų Radiacinės saugos tarnybos vadovė doc. dr. Birutė Gricienė.

 
Panaši apšvitos dozė pacientams tenka ir atliekant intervencines kardiologijos procedūras, kai per kraujagysles įvedami kateteriai, o gydytojas realiuoju laiku stebi vaizdą angiografu. Tokiais atvejais apšvita gali siekti nuo kelių iki keliasdešimties milisivertų. Visgi, patikina biomedicinos mokslų daktarė, net ir tokia dozė išlieka šimtus kartų mažesnė už tas, kurios gali sukelti ūmius organizmo pažeidimus.
 
B.Gricienė primena, kad ne kiekvienas radiologinis tyrimas susijęs su jonizuojančia spinduliuote – magnetinis rezonansas naudoja magnetinius laukus ir radijo bangas, ultragarsas – akustines bangas, tad šių tyrimų metu pacientas apšvitos negauna.
 
Tiriamos ir nėščiosios
 
B.Gricienės teigimu, vaisius jonizuojančiai spinduliuotei jautresnis nei suaugęs žmogus, ypač pirmąjį trimestrą, kai formuojasi organai. Tačiau tai nereiškia, kad nėščioms moterims tyrimai draudžiami.
 
„Turime nėščių pacienčių radiologinių tyrimų tvarką, pagal kurią prieš skiriant nėščiajai tyrimą organizuojamas konsiliumas, – pasakoja B.Gricienė. – Jo metu skiriantis gydytojas ir radiologas aptaria tyrimo eigą, į pokalbį įsitraukia ir radiologijos technologas, ir medicinos fizikai – kartu parenkamas tinkamiausias protokolas. Mūsų geroji praktika rodo, kad saugiai galima atlikti net sudėtingus radiologinius tyrimus. Turime pavyzdžių, kai atlikome cezario operacijas su rentgeno kontrole, taip pat kompiuterinės tomografijos tyrimus, ir pacientės buvo ištirtos su doze, prilyginama gamtinei apšvitai – netgi mažesne nei vienerių metų gamtinės apšvitos dozė.“
 
Tarptautinė radiacinės saugos komisija 84-ojoje publikacijoje skelbia, kad net jei vaisius gautų šimto milisivertų dozę – o medicinoje tokios dozės praktiškai nepasiekiamos – tikimybė, kad gims sveikas, viršija 99 procentus.
 
„Šitą žinutę norėčiau ypač ištransliuoti, nes mitų ir nepagrįstų baimių yra daug. Pasitaiko, kad reikalingi radiologiniai tyrimai dėl baimės tiesiog nėra atliekami, nors yra situacijų, kai juos atlikti būtina“, – pabrėžia specialistė.
 
Svarbiausia – pagrįstumas
 
Kaip tikina B.Gricienė, vienas svarbiausių radiacinės saugos principų yra pagrįstumas: kiekvienas tyrimas turi suteikti daugiau naudos nei galimos rizikos. 
 
„Pagrįstumas yra vienas svarbiausių paciento radiacinės saugos klausimų – tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Itin svarbu, kad tiek pats sprendimas atlikti tyrimą būtų pagrįstas, tiek pats tyrimas būtų atliktas su optimalia, o ne maksimalia apšvitos doze“, – sako specialistė.
 
Anot jos, pasitaiko situacijų, kai tyrimo prašo patys pacientai, ir primena, jog Lietuvoje radiologiniai tyrimai be siuntimo neatliekami, o tyrimo pagrįstumą sprendžia gydantis gydytojas: „Tyrimai Lietuvoje atliekami tik su siuntimais ir gydytojo paskyrimu, kuris ir sprendžia apie medicininę būtinybę.“
 
Spinduliuotė nesikaupia
 
Vienas dažniausių pacientų klausimų – ar po tyrimo jie patys netampa pavojingi aplinkiniams.
 
„Rentgeno spinduliuotė – tai elektromagnetinės bangos, jos niekur nesikaupia. Noriu paneigti mitą, kad patalpa, kurioje stovi rentgeno aparatas, ar joje esantys daiktai – kėdės, stalai – tampa radioaktyvūs. Tai netiesa. Nei pacientas, nei aplinka netampa radioaktyvi“, – tvirtina pašnekovė.
 
Vienintelė išimtis, aiškina ji, – branduolinės medicinos tyrimai, kuomet pacientui suleidžiami radioaktyvūs izotopai, ir kurį laiką jis pats tampa nedideliu spinduliuotės šaltiniu. „Tuomet pacientui įteikiama atmintinė – nurodoma laikytis atstumo, miegoti atskirai nuo šeimos narių tam tikrą dienų skaičių, vengti kontakto su vaikais ir nėščiomis moterimis. Paprastai tai trunka vieną dvi paras po tyrimo – daugeliu atvejų naudojamas technecis, kurio aktyvumas per pusę skyla per šešias valandas“, – paaiškina specialistė.
 
Komanda užtikrina saugumą
 
Nors pacientas dažniausiai mato tik radiologijos technologą, už tyrimo saugumą atsakinga didesnė specialistų komanda – medicinos fizikai, radiacinės saugos ekspertai.
 
„Kasdien atliekami aparatų saugumo bandymai, analizuojamos pacientams tekusios dozės, jos lyginamos su Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytais diagnostinės atskaitos lygiais“, – pasakoja B.Gricienė.
 
Anot specialistės, klinika dalyvauja ir tarptautiniuose tyrimuose. „Dalyvaujame Tarptautinės atominės energijos agentūros organizuojamose studijose, jose dalyvauja jau dešimtys šalių. Įvertiname pacientų apšvitos dozes ir ieškome būdų, kaip jas mažinti“, – pasakoja ji.
 
Santaros klinikose atliekama daugiau nei šimtas tūkstančių radiologinių ir apie dešimt tūkstančių branduolinės medicinos tyrimų per metus.
 
„Eilėje tyrimų esame ženkliai optimizavę apšvitos dozes, ir jos tikrai mažesnės negu kitose šalyse. Pacientai pas mus tikrai gali jaustis saugūs“, – ramina Radiacinės saugos tarnybos vadovė.

---

 
Tarp kitko
 
Kompiuterinės tomografijos tyrimų pasaulyje atliekama vis daugiau – jie tapo svarbiausiu ankstyvos ligų diagnostikos įrankiu. Harvardo universiteto duomenimis, vien JAV kasmet atliekama daugiau nei 80 mln. kompiuterinės tomografijos tyrimų, kai 1980-aisiais buvo atlikta vos 3 mln.
 
Kaip skelbia „Cancer Research UK“, plaučių vėžys, nustatytas pirmojoje stadijoje, lemia apie 65 proc. penkerių metų išgyvenamumą, o aptiktas paskutinėje stadijoje – vos 3 proc. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!