Dabar tikiuosi, kad rasis skaitytojas, kuris pastaruosius 15, 20 ar net daugiau metų nebuvo mokykloje ir kuris nebežino, kas vyksta joje – bet kurioje! – eilinei pamokai pasibaigus. Patariu tokiam nebuvėliui apsilankyti: emocijos pilsis per kraštus. Galbūt jūsų nesumindys. Bet garsai ilgam išliks atmintyje. Primins jaunystėje kine matytas bulių kovas. Arba kaukimą, staugimą ir lojimą vienu metu. Tik nemanykite, kad apie pedagogiką šis rašinys: ne, mokytojų-auklėtojų čia nesiruošiu kritikuoti. Greičiau sakyčiau: šlovė ir garbė jiems! Už kantrybę ir... prastą klausą.
 
Dabar jau galiu iš lėto eiti prie jums artimesnių temų: prie šaižaus žoliapjovės žviegimo poilsiavietėje (?) sekmadienį septintą valandą ryto; prie trankios per keturis namo aukštus sklindančios muzikos penktadienio vakarą (kai pagaliau ištiesėte kojas po sunkios darbo savaitės); ir kai normalus jūsų televizorius, diktoriaus pusbalsiu atskaitęs normalias žinias, staiga ima griausmingai transliuoti reklamą.
 
Apie decibelus (dB) ką nors visi esame girdėję. Neabejoju. Abejoti pradedu tik tuomet, kai savęs (arba jūsų) paklausiu, ką tas decibelas reiškia. Paini yra toji decibelinė sistema, ir čia nežadame jos narplioti. Štai, ką apie decibelus rašo du visiškai skirtingi (tačiau abu autoritetą turintys) žinynai. Vienas rimtas šaltinis tvirtina: „Garso stiprumui padidėjus tris kartus garsumas nepatrigubėja“. O kito rimto žinyno informacija yra tokia: „Garso stipriui padidėjus 10 kartų, garsumas padidėja 10 decibelų...“ O galiausiai viską jaukti baigia Visuotinė lietuvių enciklopedija, kuri rašo: „Decibelai vartojami ryšių technikoje, elektrotechnikoje ir radiotechnikoje“. Taškas?
 
Jei ir jums atrodo, kad visos enciklopedijos rašo tiesą, leiskite paklausti: o medicinoje ir sveikatos apsaugoje tie decibelai jau nieko nereiškia?
Tiek to. Bendros apytikslės mūsų žinios tegu būna tokios, kaip kažkada maždaug nustatyta: kvėpavimas – 10 dB, kišeninio laikrodžio (mechaninio) tiksėjimas – 20 dB, įprasta mūsų kalba – 50 dB, gatvės triukšmas – 80 dB, reaktyvinis variklis – 140 dB.
Ir klausimas: kada paskutinįkart jūs bent keletą minučių praleidote tyloje? Nuolat zyziantis televizorius. Šaldytuvo murmėjimas. Automobilio variklis. Telefonas. Kolegos. Bažnyčios varpai. Gatvė... Todėl gal jums reikia ausinių, tylą transliuojančių? O gal tiesiu taikymu – prie medicininių reikalų?
 
Nelabai įtikinsiu, tik priminsiu: net ir nedideli nuolat mus lydintieji triukšmeliai smegenyse be perstojo gamina streso hormonus. Ir pirmiausia jie trumpina atmintį. Mes girdime net miegodami (tai susiję su iš tolimų laikų atėjusiais savisaugos instinktais). Ir dažno miegas – net dėl įprasto laikrodžio tiksėjimo – yra nevisavertis. Kai kas poilsiui ir atsipalaidavimui renkasi ramią ar net migdančią muziką. Bet ir tai nėra teisinga: net iš tokios muzikos sugebam „išspausti“ decibelus, o smegenys – priešingai mūsų įsitikinimams – nepailsi. Valgome taip pat dažniausiai muzikos ar radijo lydimi: neteisinga. Nors... geriau muzika nei garsus čepsėjimas.
 
Visai gali būti, kad šį rašinį skaitote ketvirtadienį po darbo. Galbūt net televizorius dabar tebėra įjungtas ir tyliai dūzgia apie didėjančias kainas. Tiek jau to: bet atkreipkite dėmesį į tą gerb. televizorių, kai jokio kito darbo nedirbate. Ar ne per garsiai jis nustatytas? O jei per garsiai, ar ne todėl, kad taip nustatytas visuomet? Klausimėlis: galbūt dėl to pastaruoju metu suprastėjo jūsų klausa? O gal dėl to, kad tingite iki miegamojo paėjėti (ten jūsų žmona mezga), jūs per visus tris kambarius jai šaukiate: „Onute, pažiūrėk, kiek trešnės kainuoja!“. Nerėkite. Prieikite arčiau. Jei norite klausytis muzikos, uždarykite kambario duris. Ir... skaičiukas iš penai metų pasaulio statistikos: 40 milijonų darbuotojų biuruose ir darbo kabinetuose – nekalbant apie gamybines patalpas ar dirbtuves – daugiau kaip po pusę darbo dienos praleidžia rėkdami. Nes tyliai kalbėdami nebūtų išgirsti.
 
Nuolatinis triukšmas pakenkia imuninei, nervų, širdies ir virškinimo sistemoms. Bet neapsiribosime nuobodžiomis pamokomis. Už neišsenkančią jūsų kantrybę atsidėkosiu papasakodamas apie nelengvas tylos – absoliučios tylos – pasekmes.
Pirmoji absoliučios tylos kambarius įrengė JAV astronautikos agentūra NASA. Pirminis tokių kambarių tikslas – patikrinti, kaip žmogų veikia kosmoso tyla. Tačiau jau po metų tyrimai pasisuko kitu kampu: imta tyrinėti, kiek laiko astronautas tokioje – absoliučioje tyloje – gali išbūti neišprotėdamas. Mat jau po keliolikos minučių toji absoliuti tyla žmogui leidžia ryškiai pajusti kitus garsus: ne tik širdies plakimą, bet ir tai, kaip venomis teka kraujas, kaip veikia kūno organai ir traška sąnariai. Po trisdešimties minučių absoliučioje tyloje kas ketvirtam stipriam vyrui imdavo krikti psichika: jie prašė bandymus baigti. Tad dabar NASA absoliučios tylos kambariuose galioja taisyklė: ne ilgiau nei 45 minutės. Ta proga – du skaičiukai: mes tylą ir jos komfortą pajaučiame maždaug ties 20-ties decibelų riba. NASA kameroje išmatuota tyla – minus 9 decibelai.
 
Nejau be triukšmo jau nebegalėsime gyventi, o tylos mums visai nereikia? Nemanykite taip.
Mūsų žemiškojo pasaulio tyla (be pokalbių ir net be paukštelių čirškėjimo) – jei ji trunka valandą ar dvi – įgalina organizmą atsigauti ir suaktyviną protą. Tyla – kaip ir visi vaistai mažomis dozėmis gydo sielą ir kūną. Todėl šiuolaikiniuose moderniuose pasaulio biuruose jau įvedamos tylos valandos: visi dirba, tačiau telefonai išjungti ir tarpusavyje nė žodžiu nebendraujama. Norintiems „nervus pataisyti“ namuose rekomenduojama pusvalandį tyliai – be radijo ir vandens neleidžiant – pagulėti vonioje. Puiki galimybė meditacijai, apmąstymams ir... savojo kraujo pasiklausymui.
 
O jei jums tai pasirodys per sunku (arba – jei turite nereikalingų (?) pinigų), galite nuvykti į tyliausiomis pasaulyje pripažintas vietas.
Tai – Bilo Geitso Vašingtone įkurtas tylos kambarys (panašus į NASA kambarį: jis vadinasi „Pastatas Nr. 87). Arba į Meksikos kalnuose esantį Taak Bi Cha urvą (jo tylą taip pat lygina su NASA kambariu). Arba dar tylos ieškotojai keliauja į Landmanalaugaro slėnį Islandijoje (čia mums arčiausiai).
Bet dabar – apie pavadinimą. Toji pramogų verslo idėja ir yra Absoliučios Tylos Kambarys. Vilniuje. Atiduodu idėją be atlygio. Bet abonemento pageidaučiau.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!