Po šituo pavadinimu jokia paslaptis neslypi: rašysime apie turtingiausią pasaulyje žmogų, kurį dėl pastarųjų dienų politinių aktualijų spauda pamini kasdien. Bet apie jo ligas ir tų p. Elono ligų insinuacijas užsimenama retai. Nes gyvena Muskas toli ir nelabai kam rūpi. (Mums visada rūpi daugiau už mus turto turintieji, bet – kol įtakos mūsų kraštui nedarė, tol mes po jo ligas ir nesikapstėme).
O dabar E.Muskas jau ir lietuviams nebepatinka. Kodėl? Atsakymui pasitelkiau ką tik mūsiškėje spaudoje paskelbtą makroekonomikos specialisto, eksperto ir socialinių mokslų daktaro p. Raimondo Kuodžio nustatytąją... diagnozę. (Neatsitiktinai gi p. Raimondas – daktaras!). Citata: „...nustebtumėte sužinoję, su kiek mažai smegenų valdomas pasaulis!.. Ateina Muskas su DANINGO-KRIUGERIO sindromu, pasiima pjūklą, ir jam viskas aišku: jis tiek įtikėjęs savimi, kad improvizuoja visais klausimais...“. Ir t.t. Ir pan.
Užkliuvo! Ėmiausi aiškintis, kas yra tas Daningo-Kriugerio sindromas. Ir iškart supratau, kad p. Elonas – ne vienas! Taip pat kaip jis apsirgusiųjų dešimtimis, jei ne šimtais pririnktumėm ir Lietuvoje. Ir jau tuoj, esmę perpratę, jūs taip pat rasite tokių ligonių artimiausioje aplinkoje.
Esmė: Deividas Daningas ir Džastinas Kriugeris – Niujorko Kornelio universiteto mokslininkai – nustatė keistą poslinkį kai kurių žmonių smegenyse (t.y. mąstyme). Kai žmonėms nesiseka teisingai įvertinti savo kompetencijų tam tikroje srityje, jie (klaidingai!) ima laikyti save... kompetentingiausiais. Tikiuosi, supratote. Nesupratusiems – brutalesnis paaiškinimas: tie žmonės yra pernelyg kvaili, kad suvoktų, kokie jie yra kvaili.
Nuokrypis. Jei toks pilietis nors šiek tiek savo ribotumą suvokia, jis ima mokytis. Gilintis. Ir vis labiau artėja prie sokratiškosios frazės „Žinau, kad nieko nežinau“. Deja, tai atsitinka retai. Kur kas dažniau į ligą (ar tai iš tikrųjų liga, dar aiškinsimės) vis giliau klimpstama. Ir dabar, kad linksmiau jums visa tai skaitytųsi – pavyzdys, kuris minimas visuose Daningo-Kriugerio dėsniui skirtuose rašiniuose.
Pagrindinis pasakojimo herojus – kažkoks MacArtūras Veleris. Jis dar ano amžiaus pradžioje prisiskaitė fantastinių pamokymų ir įtikėjo, kad žmogus, išsitepęs citrinų sultimis, tampa nematomas. Išsitepė. Ir pabandė nusifotografuoti. Ir, o Šventas Atsitiktinume, ar aparatą bėda ištiko, ar fotojuosta brokuota buvo, bet nuotraukoje to MacArtūro veido visiškai nesimatė. Žmogus įtikėjo galimybe tapti nematomu ir sugalvojo apiplėšti banką. Ėjo prie kasų nesislapstydamas ir, net susikrovęs pinigus, neskubėjo pasišalinti. O kuomet buvo surastas ir teisiamas, vis kartojo: „Aš gi buvau citrinų sultimis išsitepliojęs...“
Beveik analogiška situacija atspindėta (sako, kad įvykis tikrai buvęs) Holivudo filme „Primadona“, kur bebalsė ir klausos neturinti milijonierė užsimano tapti operos žvaigžde. Pastarasis pastebėjimas turėtų šiek tiek sužadinti ir lietuviškojo skaitytojo fantaziją. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Kviečiu pažiūrėti vienoje mūsų televizijų transliuojamą „Karaokės“ projektą. Dainuojama natų nepažįstant ir klausos neturint. O „žiuri“ atlikėjams į akis meluoja: „Ojej, kaip gražu!“
Dar vienas Daningo-Kriugerio eksperimentas su studentais. Kontroliniai jų darbai buvo suskirstyti į grupes. Pirmoji grupė, parodžiusi blogiausius rezultatus, darbus iš anksto įvertino labai neblogai: girdi, esame arti dešimtuko. O tie, kurie dešimtukais įvertinti, manė, kad ne visas užduotis išsprendė ir tikėjosi aštuntukų. Taigi, kuo gilesnė yra jūsų kompetencija, tuo labiau savimi (ir savo darbo rezultatais) abejojate. Ir, be abejo, žinote – greitis visuomet turi įtakos kokybei. Todėl šiandien šalia E.Musko turime ir „greitukininką “, itin skubių sprendimų priėmėją – poną Donaldą Trumpą.
Dar vienas intarpėlis: Daningo-Kriugerio efekto atradėjai 2000 m. buvo apdovanoti alternatyvine Šnobelio premija. Perverskite tos premijos nuostatus. Štai kas juose rašoma: „Už atradimus, kurie pradžioje kėlė juoką ar šypsenas, o vėliau pasirodė, kad juos reikėtų rimtai apmąstyti...“
Į dėsnio teorijas šiandien giliai nelendame. Problema – daugiau filosofinė. Ir patarimų, kaip reikalus pataisyti, čia nėra. Bet galima užkirsti kelią neteisingo mąstymo formavimui. Tad darsyk tenka kartoti žodį „koreliacija“. Nes kiekvienas žmogus gali būti ekspertas vienoje srity ir visiškas diletantas – kitoje. Ir, jei suklysite pirmuoju atveju, galit nukeliauti į klaidingą savivertę antruoju. Kaip pasitikrinti? Atsakymą radau... savaitraštyje „Lietuvos sveikata“
Perrašau jį. (Pakartotinio honoraro už senas mintis neprašau).
Citata-praktinis pamokymas iš 2021 m. rugsėjo mėn. savaitraščio: „...Imate baltą popieriaus lapą. Pieštuką turit. Bet nerašot, o pradedate galvoti apie savo gebėjimus. Po to pieštuku tą kvadratą uždažote. (Visą arba ne visą.)
Uždažyto, retušuoto ploto turi būti lygiai tiek, kiek procentų jūs vertinate savo gebėjimus bei talentą. Jei uždažėte mažiau nei 50 procentų ploto, jūsų vertė (savivertė) yra žemesnė, nei turėtų būti. Jei užspalvinote maždaug pusę kvadrato – idealu! O jei uždažėte 75 ar daugiau procentų, tai – ženklas, kad su jumis neįmanoma ginčytis, ir kad bet kokie moksliniai skaičiavimai jus sunkiai paveiks.
Testas nepavyks, jei iš anksto žinosite jo rezultatus. Todėl geriausia, jei atliktumėte jį su šeimos nariais, kurie šito rašinio dar neskaitė. (Nepavyks ir su tais, kurie, išgirdę žodį „skiepai“, šerius pastato. Ir dar su tais, kurie nesupranta žodžio „įtakotojas“ ir liepia save vadinti „influenceriais“.“
Dabar panagrinėkim ir nuspręskim dėl to vieno abejotino žodžio pavadinime. Ar tikrai tai yra liga?
Visi moksliniai straipsniai šia tema (ir netgi Šnobelio premijų Komitetas) yra nusprendę: tai – ne liga. Nes Dėsnis nėra įtrauktas į psichikos sutrikimų (DSM ar ICD) sąrašus. Tai – ne sutrikimas, o žmogaus psichologinė savybė, pasireiškianti naujokams naujose srityse. Pavyzdžiui, kuomet pirmakursis jaučiasi protingesnis už dėstytoją. Toji savybė itin dažnai pasireiškia „influenceriams“, komentuojantiems mokslo laimėjimus.
O atpažinti efektą... nesudėtinga. Paprastai, atrodo, kad žmogus užtikrintas tuo, ką sako. Bet įsiklausykite: jo argumentai – ganėtinai paviršutiniški. Jis neturi noro gilintis ar priimti kritiką. Ir itin dažnai naudoja frazes „Viskas čia paprasta“, „Čia – ne problema. Arba „Aš žinau geriau“.
Tai taip panašu į turtingiausio pasaulio žmogaus – Elono Musko – povyzą.
Ir dar man šiek tiek panašu, jei smagiai ir objektyviai paanalizuosi, į Lietuvos makroekonomikos specialisto DAKTARO R.Kuodžio žodžius.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: