Tai tik kelios citatos iš gyventojų laiškų. Nuoširdžiai dėkoju, kad atradote stiprybės ir atsiliepėte į mano kvietimą. Atsižvelgdamas į Jūsų man patikėtas jautrias patirtis, įžvalgas ir pasiūlymus, rugsėjo 14 d. pateikiau pataisas Europos kovos su vėžiu plano projektui. Daugelis Jūsų atkreipėte dėmesį į sudėtingą situaciją, siekiant gauti paslaugas regionuose, į skirtumus tarp Lietuvos ir kitų šalių, į būtinybę pagerinti patikrų ir paslaugų prieinamumą pasibaigus gydymui, į tai, kad Europoje nėra aiškios galimybės sergantiems dalyvauti vaistų bandymų programose, galinčiose pailginti sergančių žmonių išgyvenimo galimybes. Akivaizdu, kad aktualus poreikis atnaujinti amžių profilaktinėse vėžio programose, svarstyti brangių žymenų tyrimų kompensavimą, reabilitacijos prieinamumą, gydymo sukeltų gretutinių ligų profilaktiką ir t.t.
 
Europos Komisija užsibrėžė tikrai ambicingus tikslus, planas iš esmės daug žadantis, tam bus skiriamos solidžios lėšos. Prie šio dokumento kartu su Aurelijumi Veryga jam būnant sveikatos apsaugos ministru dirbome nuo praėjusių metų rudens, o Lietuvos ekspertai atliko didžiulį darbą ir, išanalizavę Europos kovos su vėžiu plano projektą, pateikė Lietuvai palankius pasiūlymus. Ekspertų ir visuomenės pasiūlymų pagrindu Europos Parlamentui pateikiau pakeitimus, kurie apima paslaugų prieinamumo nelygybės tarp Rytų ir Vakarų Europos klausimus, ankstyvos vėžio diagnostikos programų peržiūrą, vaistų prieinamumo bei kainų klausimus, pasitelkiant centralizuotus europinius būtiniausių vaistų pirkimus. Taip pat įtraukiau pasiūlymus dėl vėžio gydymo kokybės standartų nustatymo, siekiant, kad vėžio gydymo būdai būtų vienodi visose ES šalyse narėse.
 
Pasidžiaugsiu, kad palankaus vertinimo Europoje sulaukia Lietuvos ekspertų pasiūlymai dėl alkoholio ženklinimo kaip turinčio kancerogeninių medžiagų bei jo prieinamumo ribojimo priemonių. Taip pat pateikiau pataisas, skatinančias didesnį dėmesį personalizuotos medicinos ir gydymo būdų platesniam taikymui, klinikinių tyrimų apimties plėtimui Vidurio ir Rytų Europos regione. Šiuo metu Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europos šalimis, klinikinių tyrimų atliekama nedaug, tad pacientams galimybės dalyvauti daug vilties žadančiose mokslinėse programose nėra didelės.
 
Pataisose įtraukiau nuostatą, kad NVO, pacientus vienijančios organizacijos, turi daug kompetencijų, tad gilesnis ir intensyvesnis jų įtraukimas į visą vėžio prevencijos ir gydymo eigos procesą būtų itin vertingas. Racionalu skirti ir atitinkamą finansavimą šiems pagalbiniams, nevalstybiniams kovos su vėžiu plano dalyviams. Pateiktose pataisose taip pat numatėme stipresnį vėžio specializuotų gydymo įstaigų, kompetencijos centrų tarptautinį bei europinį bendradarbiavimą.
 
Vienas įsisenėjusių skaudulių, kurį būtina spręsti nedelsiant, yra socialinių teisių ir garantijų vėžio pacientams bei jį įveikusiems asmenims pripažinimas ir nediskriminacinis taikymas. Kol kas šiems žmonėms yra numatyti tam tikri socialinių garantijų apribojimai, neigiamai veikiantys darbuotojų socialinį bei finansinį stabilumą bei galimybes planuoti savo gyvenimus. Mano įsitikinimu, tai yra ne kas kita, o tiesioginis žmogaus teisių pažeidimas.
 
Dar kartą dėkoju atsiliepusiems į mano kvietimą ir informuoju, kad Lietuvai palankios nuostatos toliau bus nagrinėjamos Europos Parlamento komitetuose, kur, tikėtina, sulauks pritarimo. Kviečiu užsisakyti mano veiklos naujienlaiškį ir sekti su šia tema susijusias naujienas www.rope.lt bei mano Facebook puslapyje.