Paslaptis paprasta: norite lengvesnio kelio. (Nereikės pačiam po žinynus landžioti). Ir ne sugaišot, o sutaupėt laiką. Nes tokių rašinių skaitymas – lyg kalbų mokymasis miegant: tarsi ilsiesi, tarsi – tuo pat metu – dirbi. O saviapgaulė visiems patinka.
 
Žinynai sako, kad biochemija yra mokslas apie gyvuose organizmuose vykstančias chemines reakcijas bei virsmus. Paprasta. Sudėtingesnis tik žodis „virsmas“. Bet gal ne? Jis tiesiog reiškia kaitą. Pokytį. Klausiate, kokį? Na, vieną dieną atsitinka taip, kad pilietis, visų iki šiol laikytas normaliu, adekvačiu ir pakaltinamu, stebėtinai pasikeičia. Kažkaip neįprastai švytėti ima. Ir net naujais rūbais pasipuošia.
 
Dabar pabandysiu paaiškinti, kas gi tam piliečiui (pilietei) atsitiko. Pernai būčiau sakęs, kad į akį krito panašaus amžiaus kitos lyties atstovas. Dabar privalau sakyti moderniau: kad galbūt akin jam įkrito kitas pilietis. Ir – kad nėra svarbu, kokia jo lytis. Bet neužaštrinkim. Geriau – sumokslinkim ir subiocheminkim. Taigi, tą pačią akimirką, kai jūs atkreipėte dėmesį į kitą Žmogų arba Žmogę (?), organizme – be jokios jūsų valios – prasidėjo neuropeptidų veikla. Paklusę centrinės nervų sistemos signalams peptidai ėmė jungtis prie organizmo ląstelių membranose esančių receptorių. Ir perėmė svarbiausiųjų nervų sistemos funkcijų valdymą. T.y. ėmė reguliuoti skausmą, maisto poreikį ir ėmėsi visokių kitokių biologinio aktyvumo virpesių.
 
Jei pasisekė pastarąją pastraipą nesusiraukus įveikti, sveikiname: jūsų smegenims nebaisios ir tolesnės neuropeptidinės šio rašinio invazijos. Tiesa, toliau bus paprasčiau: kadangi neabejoju, jog esate girdėję apie tai, kad simpatijos kitam žmogui užgimimą lemia smegenyse esantis feniletilaminas, tai tik priminsiu, kad būtent feniletilaminas ir inicijuoja serotonino bei dopamino gamybą jumyse.  
 
Šaradą užbaigsiu trumpučiais paaiškinimais: dopaminas – malonumų hormonas. Serotoninas – laimė. Adrenalinas – euforija. Oksitocinas – intymumo hormonas. O kuomet juos krūvon sudėsime, išeis kažkas panašaus į tai, ką jūs vadinate meile.
Žinau, kad ne visiems patiko. Tačiau, ir toliau bandau suvilioti tikrąja meilės prigimtimi abejojančius: žingsniuoju palei vienintelę teisingą – biocheminę – liniją.
 
Kuomet pirmąsyk jūsų akis patraukia potencialusis partneris, net neįsivaizduojate, kuris gi organas sureaguoja pirmas. Tai – antinksčiai. Jie ima gaminti net du – aistros ir... baimės – hormonus. Adrenalinas priverčia sparčiau plakti širdį, o kortizolis (toks iš cholesterolio sintetinamas gliukokortikoidas) ima skatinti gliukozės gamybą ir akimirksniu padidina jūsų energiją. Todėl „šviežiai“ įsimylėjusiam nesinori nei valgyti, nei miegoti. Tuo pat metu C8 H11 NO3 – noradrenalinas (medikai šitą hormoną vadina „kovoti arba bėgti“) – kraują ima veikti tarsi alkoholis: pasijaučiate lengvai apgirtęs. Ir tai jums patinka, nes tarsi priklausomybę įgyjate. Todėl dėl noradrenalino norisi tą jums patikusį objektą matyti vėl ir vėl...
 
Jau minėtas oksitocinas. Pirminėje „įsimylėjimo“ stadijoje jo nėra. Vėliau atsiranda. Ir jūs puikiai galite nustatyti dieną ar valandą, kuomet tai atsitiko: tada, kai išsirinktajam (-jai) pirmąsyk persiuntėte nuotraukėlę su pūkuotais kiškučiais (šuniukais, katinėliais ir t.t.). Tai yra asociacija su jūsų „mylimuku“. Ir ji rodo, kad stiprėja jūsų noras dar labiau suartėti. Ar bent pasiglaustyti. Paslėpta toji ositocino reakcija. Bet – jei tokią nuotraukėlę gausite, jau žinosite, kaip toliau elgtis. Bet dabar akimirkai sugrįšime prie malonumų hormono – dopamino.
 
Ta akimirka yra labai svarbi. Ypač – įtikėjusiems (arba neįtikėjusiems) prancūzų rašytojo F.Beigbederio romanu „Meilė trunka trejus metus“.
JAV antropologijos profesorė Helena Ficher disertacijoje pateikė tyrimais grįstus įrodymus, jog dopamino gamyba bet kuriame gyvame organizme ima menkti jau po pirmųjų jo pliūpsnių. Ir galutinai sustoja ne vėliau kaip 30 mėnesių nuo susižavėjimo tam tikru objektu pradžios. Taigi, meilė trunka ne trejus metus – šiek tiek trumpiau. Todėl keli sakiniai apie jos trukmę dar tikrai bus.
 
Bet niekaip neiškenčiu vieno lemtingo sakinio iškart nepasakęs: skatinantis aistrą dopaminas ne daugiau kaip trisdešimties mėnesių „veikia“, kuomet jo gamyba yra skatinama vieno ir to paties objekto. O jei susidomėjimas tuo objektu (ir dopamino gamyba tuo pat metu) stabteli, kito meilės objekto atsiradimas (ir dopamino gamyba) apsisuka ratuku: iš naujo prasideda. Štai dėl ko – vienai meilei iki galo dar neužsibaigus, o tik slopstant – jau pradedama ieškoti naujų spalvų ir kvapų. Toks yra mūsų gyvenimas. (Tiksliau: toks yra Biocheminis mūsų Gyvenimas)!
 
Beje, apie kvapus. Iš nosies kvapai per milijoninę sekundės dalį pasiekia mūsų smegenis. Ir nustato: patinka tas kvapas mums ar nepatinka. Dažnai patys to nejausdami patirtimi remiamės: smegenys atgamina prisiminimus su vienais ar kitais kvapais susijusius. Ir tuomet renkamės. Arba iškart atsitraukiame. Bet būtų per lengva, jei iškart galėtume rezultatą sužinoti. Bėda ta, kad steroidinio feromono – tokio androstenolo – vyrai... visai neužuodžia, o moterys jį užuodžia vos trys iš dešimties. Tad, kaip jau supratote, visą darbą už mus nesąmoningai atlieka smegenys. Jos, žinoma, nekvailos: padeda pasirinkti tą, kurio genai stipresni ir kurio palikuonys tvirtesni galėtų būti. Tačiau būtent čia koją gali pakišti nelemtieji prisiminimai: jei su analogiškai stipria antrąja puse kažkada santykiai nesusiklostė, ir šįkart histologinį suderinamumą jūsų smegenys suvoks neteisingai bei iškreiptai. Taigi, kartais biochemija ne padeda, o tik pakenkia. Ką daryti?
 
Daryti reikia štai ką: nustumti biochemijos vadovėlius ir žinynus nuo stalo. Ir pradėti vadovautis mokslu, kuris nėra nei gamtos, nei tikslusis – mūsų tėvų ir senelių patirtis. Toji, kur knygose aprašyta, ir toji, kuri tik tautosakoje tegyvena. Todėl biochemijos neatmesdamas, o tik objektyvumo vardan turiu apie tai papasakoti.
Jei kažkokiu būdu pajutote, kad dopamino jūsų organizme vis mažiau, papildyti jo atsargas galima kartu su antrąja puse pasirinkus itin ekstremalius pojūčius: šuolį parašiutu ar nardymą tarp ryklių. Sėsliems ir nejudriems paprasčiau: bent savaitę kartu su partneriu gerkite granatų sultis. (Tik svarbu skrandžiui nepakenkti). Ir svarbiausia: kartu pasistenkite išgyventi bent... aštuonerius metus. (Po to viskas paprasčiau išsisprendžia).
Tačiau rašinio autorius vis vien labiau tiki biochemija: nes jis žino, kad ir bučinys – tik paprastas pasikeitimas biochemine informacija.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!