Švarindamasi Lietuva tikrai padarė didžiulį šuolį per atkurtos Nepriklausomybės metus. Vis dėlto neužtenka vien žmonių sąmoningumo ir geranoriškumo tvarkantis. Reikia ir akcijų, ir baudų.
Džiaugiuosi, jog kiekvienais metais per aplinkosauginę akciją „Darom“ surenkama vis mažiau šiukšlių. Akivaizdu, jog sulig kiekvienais metais šiukšlintojų sparčiai mažėja.
 
Prieš pusantrų metų įsteigta aplinkosauginė dispečerinė, kuriai per Bendrąjį pagalbos centro trumpąjį numerį 112 galima pranešti apie pažeidimus gamtoje. Ji pasiteisino su kaupu. Žmonės noriai praneša ne tik apie brakonieriavimą, kertamą mišką, deginamą žolę, bet ir apie aplinkos teršimą nuotekomis ar buitinėmis atliekomis.
 
Jeigu gyventojų pilietiškumas ir nepakantumas teršėjams neslops - aplinkosaugininkams bus vis lengviau nustatyti ir surasti teršėjus, o Lietuva taps dar švaresne. Galėsim ir mes visi didžiuotis, ir svečius bus mieliau pasikviesti. Tikiu, kad net ir investuotojai įvertina šalies patrauklumą, žmonių gebėjimą tvarkytis.
 
Aplinkosaugos dispečerinė per 2015 metus užfiksavo kiek daugiau nei 12 tūkstančių pranešimų apie pažeidimus gamtoje. Didžioji dalis - beveik 8 tūkstančiai – brakonieriavimo atvejai arba pranešimai apie eismo įvykius, kuriuose autotransporto priemonės susidūrė su laukiniais gyvūnais, o visi kiti pranešimai - apie kitus aplinkosaugos pažeidimus, taip pat ir šiukšlinimą.
 
Žvejai patikėjo ir pasitiki aplinkosaugos dispečerine ir žino, jog į jų praneštą informaciją bus sureaguota. Tikimės, jog ji taps populiari ir visų žmonių tarpe, ir bus pasitikima aplinkos apsaugos sistemos pareigūnais. Kuo daugiau tikslesnės informacijos gausime (gali būti ir anoniminiai pranešimai), tuo greičiau ir tiksliau sureaguosime. Tai reiškia, jog šiukšlintojai neišvengs atsakomybės. Baudos dabar įkvepiančios nemėtyti paskui save atliekų.
Žinoma, nelinkiu, kad „Darom“ akcija išnyktų, bet ši diena galėtų tapti žmogaus ir gamtos vienybės švente, per kurią galėtume rinktis bendruomenėse ir jau ne dirbti, o mėgautis buvimu švarioje aplinkoje.
 
Tiesa, kelias į švaresnę aplinką nebuvo grįstas vien visuotiniais gerais norais ir žmonių pilietiškumo nubudimu. Nuo 2013 m. ėmėmės virtinės priemonių, kuriuos padėtų išspręsti aplinkos teršimo atliekomis problemą, tačiau bene labiausiai efektyvi – baudų šiukšlintojams didinimas. Pavyzdžiui, už pro langą išmestą nuorūką gali tekti susimokėti beveik 300 eurų baudą ir dar žalą gamtai, kuri siekia 145 eurus. Jeigu žmogus nuspręstų ne vietoje atsikratyti tonos atliekų, žalos gamtai dydis siektų apie 4,5 tūkstančių eurų, o jeigu atliekos pavojingos – tai žala vertinama daugiau nei 9 tūkstančiais eurų.
 
Bet kokiu atveju, galiu pažadėti, kad kitų metų akcijos „Darom“ talkininkai surinks dar mažiau šiukšlių. Kaip Aplinkos viceministras dėsiu visas pastangas, kad teršėjų būtų žymiai mažiau. Jei prevencija neveiks, turime gerus inspektorius ir dideles baudas, kurios, kaip rodo gyvenimas, veikia.