Šiaulietės Aistės Štaraitės (35 m.) ligos istorija prasidėjo užsienyje – Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Čia lietuvė gyveno septynerius metus ir buvo įsteigusi įdarbinimo įmonę, kuri veikė viešojo maitinimo bei renginių organizavimo srityje. Visgi, versliai merginai džiugias akimirkas apkartino skaudi žinia – gydytojai pasakė, kad jos širdis yra negrįžtamai pažeista.
„Šiuo metu jaučiuosi gana stabiliai. Man medikai pasiūlė dirbtinę širdį su kuria žmonės išgyvena ir trylika metų“, – sako Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė Aistė Štaraitė.
Simptomų nejuto
„Kol nustatė tikslią diagnozę, užtruko maždaug tris mėnesius, nes širdies nepakankamumo simptomai buvo apgaulingi: nesiskyrė nuo peršalimo, vargino sausas kosulys. Tačiau pastebėjau, kad kiek pakito pulsas, taip pat priaugau svorio, nors mano gyvenimo būdas niekaip nebuvo pasikeitęs“, – pasakoja šiaulietė.
Moters savijauta blogėjo, ji jau negalėjo ramiai kvėpuoti, pradėdavo dusti. Intensyvėjo kosulys, sutriko miegas, virškinimas, dingo apetitas, vis didėjo silpnumas.
Kartą pasitikrinusi pulsą Aistė pamatė, kad ramybės būsenoje jis siekė apie 140. Tą pačią naktį ji atsidūrė ligoninėje, kurioje ir buvo nustatyta galutinė diagnozė – kardiomiopatija ir mitralinio vožtuvo pralaidumas, dar kitaip vadinamas širdies nepakankamumu.
Vaistai nebepadėjo
„Grįžusi kreipiausi į Santaros klinikas, kur gydytojai išrašė gerti vaistus, juos vartojau apie pustrečių metų ir vėl galėjau normaliai gyventi. Tačiau ilgainiui būklė pradėjo blogėti ir vaistai nebepadėjo. Tuo metu gydytojai nusprendė, kad mane reikia įrašyti transplantacijos laukiančių pacientų eilę“, – apie ligos progresavimą pasakoja A.Štaraitė.
Visgi moteris optimizmo neprarado, nes laukiant transplantacijos medikai pasiūlė implantuoti dirbtinę širdį, suteikė visokeriopą profesionalią pagalbą.
„Šiuo metu jaučiuosi gana stabiliai. Man medikai pasiūlė dirbtinę širdį su kuria žmonės išgyvena ir trylika metų. Liūdina, kad pacientai išgirdę širdies nepakankamumo diagnozę, dažnai ją priima kaip mirties nuosprendį. Aš manau, kad svarbiausia dabar žiūrėti į priekį, kokie kiti gydymo etapai, stebėti, kaip jaučiuosi, ir gyventi toliau“, – sako Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė.
Pasak A.Štaraitės, ji pastebėjusi, kad dėl pandemijos, pacientai vengė kreiptis pagalbos į gydytojus: „Kai yra kreipiamasi per vėlai, sumažėja gydymo galimybės, pablogėja paciento būklė ir kartais žmogų sudėtinga išgelbėti. Tiesa, vienas pagrindinių širdies nepakankamumo simptomų yra dusulys, o jį sumaišyti su siaučiančio viruso padariniais nesudėtinga. Taigi, žmonės dažniau į tai atkreipia dėmesį. Jie supranta, kad tai nėra organizmui palanki reakcija ir nenumoja į tai ranka.“
Interviu su specialistu
VUL Santaros klinikų gydytoja kardiologė dr. Vytė Valerija Maneikienė.
- Prieš kelerius metus minėjote, kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje širdies nepakankamumas įvardijamas kaip pandemija. Šiandien išgirdę šį žodį iškart galvojame apie kitą ligą – COVID-19. Kaip ji pakeitė širdies nepakankamumu sergančių pacientų kasdienybę?
- Pasaulinės pandemijos metu atsiradusi priverstinė atskirtis mobilizavo tiek medikų bendruomenę, tiek širdies nepakankamumu sergančiuosius: gydytojai ir slaugytojai įvertino ir išplėtė nuotolinio darbo, vieningo informacinio sveikatos tinklo teikiamas galimybes – pacientai priversti skirti daugiau dėmesio savistabai, savišvietai. Sėkmingas širdies nepakankamumo suvaldymas, tai kuo ankstyvesnis būklės diagnozavimas, pirminės priežasties nustatymas, optimalaus gydymo paskyrimas ir tvarkingas jo laikymasis. Svarbiausia atpažinti grėsmingus sergančiojo būklės pasikeitimo ženklus, kai būtina stacionarinė pagalba. Ir vieni, ir kiti supratome, kad net ir atskirti neliekame vieni.
- Širdies nepakankamumas – klastinga liga, nes simptomų dažnas nepastebi arba juos painioja su kitomis ligomis, tad kokie požymiai rodo, kad laikas susirūpinti širdimi?
- Pagrindiniai simptomai, atvedantys pas gydytoją ir keliantys nerimą būtent dėl širdies veiklos sutrikimo, yra skausmas krūtinėje ir fiziškai jaučiamas širdies plakimas – neįprasto dažnio ar netolygus. Pagrindiniai širdies nepakankamumą atspindintys simptomai, įvardinti ir pasaulinių kardiologų draugijų gydymo nuorodose, yra dusulys, progresuojantis nuovargis ir fizinio pajėgumo sumažėjimas bei tinimai. Visi šie simptomai nėra specifiški, jų įvertinimas yra individualus ir subjektyvus.
- Neretai pasigirsta pasakymų apie širdies nepakankamumu sergančius ligonius, jog jie „prageria širdį“, tad kokią įtaką jam turi alkoholio vartojimas?
- Širdies nepakankamumas – ilgalaikė būsena, reikalaujanti ir gyvenimo būdo pakeitimo. Alkoholis gali būti pagrindinė priežastis, sukėlusi širdies nepakankamumą: tarptautinėje ligų klasifikacijoje įvardinta alkoholinės kardiomiopatijos diagnozė. Be abejo, ne visi nesaikingai vartojantys alkoholį žmonės, vaizdingai tariant, „prageria širdį“. Tačiau nemaža dalis pacientų, kuriems diagnozuojamas širdies ertmių išsiplėtimas ir raumens nusilpimas, pripažįsta, jog dažnai ir gausiai vartoja svaigalus. Optimistinė žinia, jog neretai, visiškai atsisakius alkoholio, širdis sugeba atsigauti, kartais net grįžta į normalią būklę. Vienareikšmiškai, bet kokios kilmės širdies nepakankamumu sergančiam ligoniu net ir nedideli alkoholio kiekiai yra žalingi. Ir čia negalioja „gydančios raudonojo vyno dozės“.
- Pritartumėte tam, kad širdies nepakankamumas panašus į onkologinę ligą?
- Taip, šios būklės tikrai palyginamos, ir jau šio tūkstantmečio pradžioje medicininėje literatūroje nuskambėjo teiginys, jog širdies nepakankamumas yra „piktybiškesnis“ nei vėžys. Ne veltui sklando posakis: „Širdies nepakankamumas – tai kardiologijos onkologija“. Daugiau nei pusė pacientų per pirmus metus po širdies nepakankamumo gydymo ligoninėje vėl grįžta į stacionarą dėl pablogėjusios būklės. Dar pesimistiškiau nuteikia faktas, kad po pablogėjimo, reikalaujančio stacionarinio gydymo, jau nebegrįžtama į pradinę būklę. Septynerius metus vykusi daugiau nei 51 tūkstančio pacientų hospitalizacijų dėl širdies nepakankamumo ir jų išgyvenamumo stebėsenos analizė parodė, jog kiekvienas kitas patekimas į ligoninę dėl širdies veiklos pablogėjimo akivaizdžiai trumpina likusį gyvenimą. Jei po pirmos hospitalizacijos vidutinis išgyvenamumas yra pustrečių metų, tai atitinkamai po ketvirtosios – lieka mažiau nei metai. Dar dramatiškiau atrodo skaičiai vyresniųjų pacientų amžiaus grupėse.
- Kaip nepavėluoti gauti pagalbą ir kada jau galima suprasti, jog yra uždelsta?
- Jau diagnozavus širdies nepakankamumą, stengiamės kiekvienam pacientui įvardinti grėsmingus būklės pokyčius, reikalaujančius neatidėliotinos medikų pagalbos. Grėsmingai susilpnėjusį širdies darbą nurodo ir nevaldomas skysčių kaupimasis, kai, nepaisant įprastinių šlapimą varančių vaistų dozių, greitai, daugiau kaip du trys kilogramai per savaitę, auga kūno svoris ir ryškėja tinimai, kurie gali apimti ne tik kojas, bet ir apatinę pilvo dalį, juosmenį. Šios situacijos reikalauja neatidėliojant kviesti skubios pagalbos medikus ar netgi patiems pacientams vykti į gydymo įstaigos priėmimo skyrių.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: