- Ar galima laimėti kovą prieš hepatitą C?
- Kova su hepatitu C iki du tūkstančiai tryliktųjų-keturioliktųjų metų buvo labai sunki. Bet molekulinės biologijos specialistai detaliausiai ištyrinėjo šio viruso struktūrą ir sukūrė efektyvius vaistus, o klinicistai per pastaruosius keletą metų juos sėkmingai išbandė, įdiegė į praktiką ir, galima sakyti, kova su šia sunkia liga jau eina pergalės link.
 
- Naujos kartos vaistai yra lengvai prieinami pacientams?
- Toks efektyvus gydymas šiuo metu yra taikomas esant hepatito C viruso 1-jam genotipui, kuriuo Lietuvoje užsikrėtę apie septyniasdešimt procentų sergančių.
Šie pacientai iš tikrųjų turi galimybę gauti itin modernų ir šiuolaikinį gydymą.
 
Tai yra kastinga ir ilgai trunkanti liga, pradžioje dažnai nepasireiškianti jokiais simptomais, bet ilgainiui gali sukelti sunkias komplikacijas. Hepatito C virusas sukelia lėtinį kepenų uždegimą, kuriam progresuojant gali pamažu išsivystyti kepenų cirozė arba kepenų vėžys. Bet laikas nuo užsikrėtimo hepatitu C iki kepenų cirozės susiformavimo – pakankamai ilgas, trunkantis apie dvidešimt ir daugiau metų.
 
Didžiausia vėžio rizika kyla pacientams, kurie serga kepenų ciroze arba priešcirozine būkle. Naujai sukurti vaistai yra pakankamai brangūs ir pirmiausiai tiek medikai, tiek sveikatos apsaugos organizatoriai stengiasi skirti resursus ir pastangas sunkiausių ligonių gydymui. Šiuo metu Lietuvoje visiškai prieinami šiuolaikiniai vaistai nuo viruso, kurie beveik nesukelia šalutinių reiškinių ir kurių gydymo kursas pakankamai trumpas – dažniausiai užtenka trijų mėnesių, kai anksčiau gydymas trukdavo apie metus.
 
Nors vaistai - labai brangūs, jie ligonių kasų kompensuojami, sergantiems kepenų ciroze ir priešcirozine būkle, vadinamąja fibrozės trečiąja stadija. Be abejonės, didėjant sveikatos apsaugos resursams bus apimamos ir kitos ligonių grupės. Galima pasidžiaugti, kad jau yra Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligonių kasų nutarimas, jog gana greitai bus pradėti gydyti ir antrąja fibrozės stadija sergantys pacientai.
 
- Kaip galima įtarti hepatitą C?
- Užsikrėtęs ligonis ilgą laiką gali neturėti jokių nusiskundimų, išskyrus kiek greičiau pasireiškiantį nuovargį ir bendrą organizmo silpnumą. Tai yra pakankamai nespecifiniai požymiai, kurie gali pasireikšti daugeliu organinių ir nervų sistemos ligų atveju. Taigi pirmieji simptomai neretai pasireiškia tik esant cirozės stadijai.
 
Todėl pirmiausiai turime atkreipti dėmesį į rizikos grupes – kokie žmonių kontingentai turėjo arba turi didžiausią riziką užsikrėsti ar jau užsikrėtė šia pavojinga liga.
Hepatito C virusas, kuris perduodamas per kraują ir organizmo biologinius skysčius, buvo atrastas tik apie tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimtuosius metus, tad daugelį metų galėjo plisti atliekant kraujo perpylimą, gyvybes gelbstinčias organų transplantacijas, hemodializės procedūras. Tai buvo viena svarbiausių hepatito C išplitimo priežasčių.
 
Todėl žmonės, kuriems iki 1993 metų buvo atliktos sudėtingos operacijos ir perpiltas donoro kraujas, net jeigu ir nejaučia simptomų, turėtų pasitikrinti, ar neužsikrėtė hepatitu C. Kartais netgi jie gali nežinoti, ar jiems buvo perpiltas kraujas. Hepatitu C imant kraują galėjo užsikrėsti ir patys donorai, nes tų laikų kraujo paėmimo ir perpylimo aparatūra dar nebuvo idealiai sterili, taip pat ligoniai, kurie buvo dializuojami.
 
Galima džiaugtis, kad dabar kraujo perpylimai yra visiškai saugūs ir nei donorai, nei tie, kuriems yra perpilamas kraujas, tikrai neturi jokios rizikos užsikrėsti.
Nemaža tikimybė užsikrėsti tiems, kurie senais laikais darėsi tatuiruotes, nes salonuose irgi nebuvo užtikrinamos sanitarinės sąlygos, jau nekalbant apie tuos, kurie tatuiravosi laivuose kaip jūreiviai ar įkalinimo įstaigose.
Dar viena socialinė grupė – intraveninių narkotikų vartotojai, naudodami nesterilius švirkštus, irgi sudaro hepatito C didelę rizikos grupę ir netgi gali platinti šią infekciją.
 
- Dažniausiai galvojama, kad hepatito virusu užsikrėsti gali tik vartojantys narkotines medžiagas arba turintys daug sekso partnerių asmenys. Bet turbūt ne ką saugiau gali jaustis ir sėdintys kosmetologės ar manikiūrininkės kėdėje?
- Iš tiesų, užsikrėsti galima ir per pedikiūro ar manikiūro procedūras, nes jų metu gali būti pažeidžiama oda. Jeigu instrumentai nesterilūs, hepatito C perdavimo galimybė yra didelė. Tačiau grožio salonuose laikantis būtinųjų higienos reikalavimų, kai yra naudojamos vienkartinės priemonės, aišku, rizikos nėra.
 
Dar reikia paminėti, kad egzistuoja tikimybė šia liga užsikrėsti lytiniu keliu – apie penki procentai, bet jeigu vienas šeimoje susirgo hepatitu C, jo partneris būtinai turi pasitikrinti. Tą patį galima pasakyti ir apie motinos galimybę ligą perduoti vaikui. Tai nėra labai dažnas užsikrėtimo kelias - siekia apie penkis procentus, bet sirgusiųjų tėvų vaikai, ypač jeigu sirgo motina, irgi turėtų išsitirti dėl hepatito C.
 
Neretai paciento užsikrėtimo kelią sunku atsekti. Drįsčiau pasakyti, kad tik apie septyniasdešimt procentų gerai apklausę pacientus atsekame priežastį, kitais atvejais, deja, ne visada pavyksta. Tai galėjo būti netgi lankymasis pas odontologą ankstesniais laikais, kai nebuvo vienkartinių ir sterilių priemonių. Netgi per buitinį kontaktą – panaudojus užsikrėtusio žmogaus dantų šepetėlį.

---

Dosjė
1970 m. baigė Kauno „Aušros“ gimnaziją, 1976 m. – tuometį Kauno medicinos institutą (dabar – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas).
1988 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją, 2000 m. – habilituoto daktaro disertaciją, suteiktas profesoriaus mokslinis vardas. 2011 metais išrinktas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu,  2010 m Lietuvos mokslo premijos laureatas.
Nuo 1992 m. LSMU Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas, nuo 2011- ir LSMU Virškinimo sistemos tyrimo instituto vadovas. Stažavosi Bristolio, Lojolos (Čikaga), Magdeburgo, Liono, Londono universitetų gastroenterologijos klinikose.