Jei manote, kad mitais apipinta kraujo plazma – juodosios rinkos akiplotyje, Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorius Daumantas Gutauskas šiuos mitus kaip mat išsklaido. Nors pasauliniuose farmacijos kompanijų aukcionuose pardavinėjama plazma išties laikoma aukso vertės, neskaidriu keliu realizuoti gyvybes gelbstinčio eliksyro – misija neįmanoma. „Nors būta bandymų kraujo donorystę diskredituoti, pastarosios griežta kontrolė įrodo, kad kraujo plazma nėra paraštinis produktas. Jos prekyba vykdoma atvirai ir skaidriai viešų procedūrų metu“, – patikina jis.
Kasmet vykdomuose kraujo plazmos aukcionuose – karšta. Čia dėl teisės įsigyti plazmos pešasi pasaulinės farmacijos kompanijos. „Visiems reikia žaliavos vaistams gaminti. Kraujo plazma – nepakeičiama. Be to, jos kiekis yra ribotas. Jos iš niekur kitur negali paimti, kaip tik iš ją ruošiančių kraujo centrų. O vaistų poreikis – didžiulis. Europa importuoja net 30 procentų kraujo plazmos iš JAV“, – apie didelį kraujo plazmos poreikį pasakoja NKC direktorius Daumantas Gutauskas.
Atlieka prevencinę ligų patikrą
L.S. žurnalistams Nacionaliniame kraujo centre atskleidžiama neretai mistine laikoma kraujo plazmos išgavimo paslaptis. Pakviesti į centro laboratorijas, kur iš donorų kraujo išgaunama kraujo plazma, savo akimis stebime gyvybes gelbstinčio eliksyro paruošimo kelionę. NKC turi teisę ruošti plazmą, skirtą gydymo tikslams bei kraujo vaistiniams preparatams gaminti.
Kraujo komponentų ruošimo skyriaus vadovė Audra Pažūsytė sako, kad plazma neprarastų gydomųjų savybių ir būtų užšaldyta laiku, dirbti reikia skubiai. Tad, nucentrifugavus donoro kraują, automatiniu separatoriumi atskiriami kraujo komponentai: taip nusluoksniuojami trombocitai, leukocitai, eritrocitai, atskirai – kraujo plazma.
„Sistema pilnai uždara – nėra jokio sąlyčio su rankomis ar oru. Taigi, prisiliesti prie kraujo ir taip jį užkrėsti – nulinė tikimybė“, – nuramina A.Pažūsytė. Tuo tarpu donoro tapatybė – taip pat akylai saugoma. Šie nuasmeninami jiems suteikus specialų kodą.
Į specialius maišus atskirti kraujo komponentai savo ruožtu siunčiami į gydymo įstaigas, o išgauta kraujo plazma – į jai skirtą saugyklą. Kaip aiškina specialistė, čia ji paliekama kontrolei, kol bus sulaukta tyrimų patvirtinimo, kad kraujo davęs donoras yra sveikas. Vadinasi, plazmos laboratorinis tyrimas netgi padeda diagnozuoti ligas.
„Plazma karantinuojama siekiant užtikrinti jos saugumą ir užkirsti kelią infekcijų perdavimui. Plazmos, atskirtos nuo donoro kraujo, karantinavimas – svarbi kraujo donorystės proceso dalis, kuri padeda apsaugoti recipientus nuo galimų ligų. Dėl to, praėjus šešiems mėnesiams po donorystės, prašome ateiti padovanoti kraujo arba apsilankyti pas mus tik pakartotiniams tyrimams, idant plazmą būtų galima išduoti gydymo įstaigoms“, – patikslina Kraujo komponentų ruošimo skyriaus vadovė Audra Pažūsytė.
Kaip aiškina specialistė, prieš duodant kraujo yra nustatoma ABO kraujo grupė, Rezus D antigenas, Kell sistemos K antigenas bei hemoglobino kiekis kraujyje. Po kraujo donorystės atliekamas ŽIV, hepatito A, B C patikra, sifilio, taip pat papildomai parvoviruso B19 infekcijos tyrimas.
„Jei infekciniai žymenys, kuriuos tiriame po kraujo donorystės, būna teigiami, kraujo komponentai yra sunaikinami, o donoras kviečiamas gydytojo konsultacijai“, – paaiškina A.Pažūsytė.
Turėdamas galimybę užčiuopti tiriamas ligas, NKC taip pat vykdo ir ligų prevencinę kontrolę.
„Pasikviečiame pacientą pokalbiui, išaiškiname jam, kad yra rasta infekcija. Donoras toliau stebimas. Jam atliekami kiti reikiami tyrimai. Taip neretai aptinkame ir kitus galimus susirgimus. Sunkią ligą gali išduoti net plika akimi matoma plazmos spalva, kuri vietoje skaidrios gelsvos būna neskaidri. Tai išduoda ir gausaus riebaus maisto vartojimą. Pastebime spalvų pokyčius ir po švenčių, kai, matyt, buvo suvalgyta daugiau riebaus maisto nei paprastai“, – niuansus atskleidžia A.Pažūsytė.
D.Gutauskas susirūpinęs prasta Lietuvos donorų sveikata. Pasak jo, donorystė laikinai sustabdoma net 16 procentų donorų, kai Europos vidurkis – apie dešimt procentų. Dažniausiai pasitaikanti to priežastis – žemas hemoglobinas. Tiesa, nenustebkite, žemo hemoglobino turėtojams NKC nemokamai gali pasiūlyti papildų šiam pakelti.
„Donorų paprašome sugrįžti pakartotinai įteikdami jiems geležies papildų. Pastebime, kad 90 procentų sugrįžusiųjų po jų vartojimo iš tiesų atvyksta su padidėjusiu hemoglobino kiekiu“, – rezultatu pasidalina D.Gutauskas.
Graibstoma aukcione vaistų gamybai
NKC ruošia šviežiai šaldytą plazmą iš konservuoto kraujo trijose gamybos vietose: Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje. Plazmos apskaita NKC vykdoma keliais etapais. Pagal ataskaitas sužiūrimi atliekamų tyrimų skaičiai. Pastarieji taip pat sutikrinami pakartotinai išvežant kraujo komponentus į ligonines. Dėlto išsinešti kraujo plazmos maišelio, kaip pajuokaujame, nėra nei galimybių, nei naudos. Kad kraujo plazma nesugestų ir neprarastų gerųjų savybių, turi būti laikomasi griežtos kontrolės. Centre išgauta plazma supresuojama greito šaldymo aparatu ir toliau laikoma specialiose 25 laipsnių šalčio temperatūros saugyklose. Taip laikomos plazmos galiojimo laikas – treji metai.
Kaip aiškina vadovas, NKC organizuoja gydymo tikslams nepanaudotos šviežiai šaldytos kraujo plazmos realizavimą. Taip Lietuvos donorų kraujo plazma atsiduria atviruose Nacionalinio kraujo centro aukcionuose.
Ką turi daryti juridiniai asmenys, pageidaujantys dalyvauti viešajame plazmos realizavimo konkurse ir susipažinti su detalia informacija apie realizuojamą gydymo tikslams nepanaudotą šviežiai šaldytą plazmą bei viešojo konkurso procedūrą? Jie privalo pateikti licenciją ar lygiavertį dokumentą, išduotą EEE valstybės kompetentingos institucijos ir patvirtinančio kraujo vaistinių preparatų gamintojo teisę gaminti kraujo vaistinius preparatus ar farmacijos kompanijos teisę frakcionuoti plazmą.
Kasmet vykdomuose kraujo plazmos aukcionuose – karšta. Čia dėl teisės įsigyti plazmos pešasi pasaulinės farmacijos kompanijos. „Visiems reikia žaliavos vaistams gaminti. Kraujo plazma – nepakeičiama. Be to, jos kiekis yra ribotas. Jos iš niekur kitur negali paimti, kaip tik iš ją ruošiančių kraujo centrų. O vaistų poreikis – didžiulis. Europa importuoja net 30 procentų kraujo plazmos iš JAV“, – apie didelį kraujo plazmos poreikį pasakoja D.Gutauskas.
Pasak vadovo, Lietuvoje gydymo tikslais ligoninėse realizuojama tik apie aštuonis procentus plazmos, o nerealizuotos lieka net apie 90 procentų. Lietuvoje dukart per metus vykdomuose aukcionuose yra pakviečiami visi licencijas turintys frakcionuotojai, kurie turi teisę čia varžytis dėl mūsų nepanaudotos kraujo plazmos. Tiesa, visi aukcionų dalyviai privalo būti registruoti Europos ekonominėje erdvėje ir čia gaminti vaistus neišvežant iš Europos. Taip yra užtikrinama, kad europiečiams nepritrūktų vaistų.
Kalbėdamas apie skaičius, D.Gutauskas patikslino, kad pernai buvo realizuota 28 tonos NKC gaunamos plazmos.
Tarp kitko
Garbės donorams – padidinta pensija
Donorus, neatlygintinai davusius kraujo „jubiliejinį“ 40-ąjį kartą, Nacionalinis kraujo centras apdovanoja garbės donoro pažymėjimais. Asmuo, kuriam suteiktas Garbės donoro vardas, turi teisę gauti Lietuvos Respublikos valstybinę antro laipsnio pensiją (147,24 EUR). Turint suteiktą Garbės donoro vardą ir likus pusei metų iki senatvės pensijos, donoras turi kreiptis į „Sodros“ skyrių.
Garbės donoro vardui suteikti (kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu) skaičiuojamos visos neatlygintinos kraujo donacijos (kraujo, dvigubos eritrocitų masės aferezė, trombocitaferezė, plazmaferezė, eritrocitaferezė), įtrauktos į Kraujo donorų registrą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: