Optimistinis scenarijus
 
Prieš savaitę Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis buvo skirtas Klaipėdos universiteto ligoninės parlamentinei kontrolei. Akys į šią įstaigą krypsta ne vienas mėnuo, kai sujungus tris ligonines KUL pradėjo veiklą su milijoninėmis skolomis. Steigėjas – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) taip pat ne visada degė žalią šviesą naujojo jos generalinio direktoriaus Audriaus Šimaičio sprendimams.
 
Visgi laikai, kai jis politinę vadovybę gąsdino, jog be papildomų injekcijų finansinis deficitas didės ir 2031 m. sieks 50 mln. eurų, baigėsi. Tąkart sukritikuotas dėl neveiklumo A.Šimaitis su politikais dalijasi tik optimistinėmis prognozėmis. Šįkart jis išsakė lūkestį, kad iš skolų ligoninė išbris jau po aštuoniolikos mėnesių. „Būtų pasiekimas, jei pavyktų tai padaryti“, – kalbėjo A.Šimaitis.
 
Jis pasakojo, kad per pusantrų metų ligoninėje įsidarbino 165 nauji gydytojai, o bendrai net 617 naujų darbuotojų. Ambulatorinė chirurgija nuo 2023 m. čia augo 23,9 proc., stebėjimo paslaugos 75,3 proc., slauga 46,3 proc., dienos stacionaras 18,7 proc., brangūs tyrimai stacionare 11,3 proc. Asmenų vadovaujamose pareigose sumažėjo nuo 207 iki 111.
 
Pagyrimų salvės
 
J.Čelutkienė ataskaitą įvardijo kaip „įtikinamą“. „Matau didžiulį potencialą ligoninės, nežiūrint tų išvardintų šmėklų, kurios čia dar yra. Tikiu, kad jos sklaidosi, – sakė ji turėdama omenyje ankstesnes ligoninės nesėkmes. – Vien vadybos inovacijomis esate šalies sveikatos priežiūros įstaigų flagmanas.“
 
Kad KUL bėdos nelaidotų politinės karjeros, ypač Klaipėdos kolegoms, nenorėjo ne tik buvusi vyriausybė – problemų eskalavimas nereikalingas ir naujai atėjusiems. Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė teigė, kad „vos per vienerius metus valdoma dr. Audriui Šimaičiui situacija ėmė keistis iš esmės“.
 
Padrąsintas pagyrų ir pats A Šimaitis feisbuko paskyroje skelbė, kad ligonė „kai kuriais aspektais šiandien tampa sveikatos apsaugos sistemos flagmanu, o ligoninių jungimas ir reforma – akivaizdžia sėkmės istorija“.
 
Metė akmenuką
 
A.Šimaitis Seimo nariams vardijo visapusiškus pokyčius – štai šešiems KUL filialams suteikti gamtiški vardai – Kopa, Jūra, Smiltė ir t.t., o eilės prie kardiologų trumpėjo mėnesiais.
Tačiau posėdyje visuomenininke save pristačiusi moteris pastebėjo, kad 700 žmonių laukia eilėje į eilę registracijai pas neurologus. „Ir giriatės, kad gerai dirbate“, – replikavo ji.
 
„Ištraukti vieną skaičių iš konteksto ir bandyti apibendrinti yra neteisinga ir neatspindi to darbo, kurį nuveikė įstaiga pacientų labui, – nepatiko A.Šimaičiui. Visgi jis pripažino, kad skaičius tikslus ir žadėjo, kad greitu laiku prie kolektyvo prisijungsiantys du trys neurologai šią problemą spręs.
 
Biudžeto deficitas už 2024 m. įstaigoje dar tebesiekė 5,4 mln. eurų, įsiskolinimai šiuo metu yra 6,36 mln. eurų. A.Šimaitis pasakojo, kad finansinę padėtį taiso milijonas, kurį sutaupė algoms ir 10 mln. eurų už ambulatorines paslaugas, kurių 2024 m. suteikta daugiau nei 2023 m.
 
Abejojant KUL administracijos sprendimais įstaiga dar pernai rudenį patupdyta po SAM radaru – kol nesubalansuotas ligoninės biudžetas, visus finansinius sprendimus administracija įpareigota derinti su dalininku. Kad visi finansiniai sprendimai KUL tebederinami su dalininkais, patvirtino ir dabartinė ministerijos vadovybė.
 
Naujos ligoninės statybos
 
Nors ankstesnė SAM vadovybė viešai kritikavo ligoninės investicinius planus esant finansiniam nestabilumui, panašu, jie nesikeičia – KUL vardija šimtamilijonines investicijas.
 
Kaip pasakojo generalinio direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai ir plėtrai Saulius Budinas, daug darbų suplanuota jau 2025-2026 m. Šį rudenį bus kertami medžiai sraigtasparnio nusileidimo aikštelei, įrengiamos parkavimo vietos. Minima ir dviejų ligoninės korpusų – infekcinio Gelmės bei Bangos rekonstrukcija, naujo priestato tyrimų įrangai statybos. Infekcinio korpuso rekonstrukcijai skiriama 24 mln. eurų iš RRF lėšų.
 
Išdygs naujas skubios pagalbos ir intensyvios terapijos pastatas. Be 10,3 mln. eurų ES lėšų, papildomus 5 mln. eurų skirti pavyko įtikinti ministeriją ir Vyriausybę. „Kitą savaitę jau vyks projektavimo darbų konkursas“, – pasakojo S.Budinas ir vylėsi, kad statybos baigsis 2027 m. gruodį.
 
Atsirasti turėtų ir nauja ligoninė. Kalbama, kad preliminari jai reikalinga suma – 240 mln. eurų. Apie tai politinė vadovybė taip pat informuota. Šiuo metu bendradarbiaujant su Europos investicijų banku rengiama galimybių studija. Naujas trijų aukštų pastatas su operacinių bloku turėtų iškilti vietoj dabartinio, nes esamos erdvės sunkiai pritaikomos šiuolaikiniams reikalavimams. Numatyta, kad ligoninę jungs galerija su Jūros pastatu, t.y. buvusia Jūrininkų ligonine.
 
Dar 5,2 mln. planuojama infrastruktūros pritaikymui karinėms grėsmėms.
Paklausus apie lėšų šaltinius S.Budinas informavo „Lietuvos sveikatą“, kad be minėtų ES lėšų kiti vykstantys ar planuojami projektai bus dengiami pačios ligoninės.
 
Medicininė įranga palauks
 
S.Budinas užsiminė, kad ligoninėje tebenaudojama senutėlė 2001 m., 2005 m., 2007 m., 2009 m. medicininė įranga, net 12 įrenginių tarnauja ilgiau kaip dešimtmetį. Reikia keisti magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos aparatus. Suprasdamas šiuo metu būtiną dėmesį krašto apsaugai jis visgi vylėsi, kad ministerija į ligoninės lūkesčius atsižvelgs. Tai kainuotų 21 mln. eurų.
 
A.Šimaitis antrino, kad siekiant nutraukti sutartį su „Affidea“ ligoninei „verkiant reikia savo magnetinio rezonanso aparato“.
 
Deja, kol kas ministerija davė garantiją tik dėl vieno kompiuterinio tomografo. „Turime proporcingai paskirstyti labai ribotas lėšas brangiai medicinos aparatūrai, – aiškino viceministrė J.Čelutkienė. – Jau sudarėme žemėlapį poreikių. Kiekvienai mūsų didesnių strateginių ligoninių nepavyks paskirti daugiau nei po du prietaisus.“
 
Po audito taisė klaidas
 
Generalinio direktoriaus pavaduotoja Jūratė Grubliauskienė pasakojo, kad įstaigoje penkis mėnesius vyko auditas, tikrinant duomenis už 2023-2024 metus. „Rasta tam tikrų skaičiavimų nesutapimų, ir aš galbūt nesivelsiu į detales, tik noriu apibendrintai pasakyti, kad buvo perskaičiuoti ir atostogų kaupiniai, ir daug daug kitų dalykų. Po šitų penkių mėnesių mes daug kur jaučiamės dar stipresni“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad daugelį klaidų pavyko ištaisyti, tačiau įstaigai dar būtina sustiprėti IT srityje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!