Suteikta galimybė pasirodyti tarptautinei auditorijai
 
Antrąją susitikimo dalį atidaręs K.Štaras pasakojo apie 2026-iais Vilniuje birželio 3-5 dienomis vyksiantį Europos kongresą, kuris būsiantis svarbus pripažinimas Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriui ir galimybė pristatyti šalies pasiekimus tarptautinei auditorijai. Pagrindinė kongreso tema – „Efektyvi lyderystė sveikatos priežiūros organizacijose“. Anot K.Štaro, kongresui tikimasi pritraukti lektorių iš LGVS sąjungos, universitetų, Europos Parlamento, taip pat ekspertų iš kitų šalių.
 

„Kongreso temos apims sritis, keliančias daugiausiai iššūkių. Džiugu tai, kad Ukrainos gydytojų vadovų sąjunga įstojo į Europos gydytojų vadovų sąjungą ir gana aktyviai joje veikia“, – kalbėjo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas doc. dr. Kęstutis Štaras.

 
Nors planai po truputį juda į priekį, pagrindiniu organizatoriumi tapusios asociacijos prezidentas K.Štaras pripažino, kad tokio lygmens renginiui įgyvendinti vienas didžiausių iššūkių – finansavimas. Trūksta rėmėjų.
 
„Pasiruošimui bus reikalingos nemažos lėšos. Vien už tai, jog gavome tokią teisę surengti kongresą Lietuvoje, turėsime per dvejus metus sumokėti devynis tūkstančius eurų. Kol kas sunku sudaryti preliminarų biudžetą, kadangi net nėra aišku, kiek bus dalyvių“, – informavo apie padėtį LGVS prezidentas. Paklaustas apie galimybę finansinės paramos ieškoti sveikatos produktų įmonėse, K.Štaras sako meškeres jau bandyta užmesti.
 
„Svarstėme galimybę kreiptis į farmacijos kompanijas per Europos vadovų sąjungą ir siūlėme sprendimą atstovams. Buvo atvykęs ir Austrijos vadovų sąjungos prezidentas Nikolaus Koller. Prezidentas turi pažįstamų Prancūzijos ir kitų šalių kompanijose, todėl žadėjo, kad pabandys surasti rėmėjų. Kreipėmės ir į „Go Vilnius“, kadangi šis kongresas plėtoja tarptautiškumą, į renginį svečiai atvyksta iš įvairių pasaulio šalių. Dėl šios priežasties turime galimybę teikti paraišką ir gauti dalinį finansavimą“, – kad paspirtis jau yra, pasidžiaugė K.Štaras.
 
Kongreso organizavimą palaiko ir Europos Parlamento narys Vytenis Povilas Andriukaitis. Pasak politiko, svarbu veikti, rodyti problemas kuo platesniu mastu.
 

„Džiaugiuosi, kad 2026 metais yra organizuojamas Europos ligoninių vadovų asociacijos kongresas, tikrai padėsiu jį įgyvendinti. Juolab 2027 metais Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai ir jau dabar reikia sudaryti planus. 2027 metais turėsime unikalią galimybę parodyti ir nacionalinę, ir Europinę dienotvarkę iš visų karščiausių probleminių taškų, kurie alsuoja mūsų gyvenime ir kasdienybėje“, – kalbėjo Europos Parlamento narys Vytenis Povilas Andriukaitis.

 
Europoje darbo jėgos krizė
 
V.P.Andriukaitis pranešime gydytojų vadovų susirinkime iškėlė ir pagrindines sveikatos sektoriaus problemas.
 
„Mes ir po penkerių metų turėsime milžinišką darbo jėgos krizę Europos sveikatos sistemų erdvėje. Pirminėje sveikatos priežiūros sistemoje vidutinis darbuotojų amžius yra 60-64 metai, slaugytojų amžius vėlgi yra nemažas, o jaunimo apetitas įstoti mokytis šių specialybių – be galo mažas. Tai yra problema ir slaugytojų, ir gydytojų sektoriuje. Šis vaizdas kelia milžinišką rūpestį“, – pasidalino nuogąstavimais V.P.Andriukaitis.
 
Pasak jo, dėl šių sunkumų buvo kirsta ir kitai sričiai – darbo orientavimas tapo visiškai apleista sritimi. Europos Parlamento narys buvo griežtas – privalu imtis priemonių.
 
„Kaip galite integruoti moksleivius į profesiją, jeigu nieko apie ją nežinote? Reikia atkurti profesinį orientavimą, kelti motyvaciją ir specialybių patrauklumą, – sakė V.P.Andriukaitis. – Ties šiais klausimais su kolektyvu dirbome trejus metus. Manau, kad ir Sveikatos apsaugos ministerijai reikia šiuos punktus panagrinėti.“
 
Dėmesys regioninei medicinai
 
Pristatymo atidžiai klausėsi renginyje dalyvavusi sveikatos apsaugos viceministrė Nerija Stasiulienė, sveikatos apsaugos ministro patarėjas Nerijus Černiauskas bei Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.
 
N.Stasiulienė pristatė ministerijos veiklos kryptis. Institucijos siekis – prieinama kokybiška sveikatos apsauga. Kad tai būtų įgyvendinta, pirmieji žingsniai – stiprinti sveikatos paslaugos prieinamumą regionuose.
 
„Jau yra paruošti Vyriausybės nutarimo projektai dėl paslaugų tinklo nustatymo ir paslaugų teikimo reikalavimų“, – informavo N.Stasiulienė, išreiškusi lūkestį, kad šio įgyvendinimas, kaip dabar numatytas nuo liepos 1 dienos, bus atidėtas metams.
 
„Mūsų siekis per ketverius kadencijos metus didinti valstybės įnašą į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą šimtu procentų. Tikimės, kad 2026 metams turėsime 15-20 proc. didėjimą. Turime skirti lėšų ne tik gynybai, bet ir sveikatai, nes jeigu nebus sveikatos, nebus ką ginti“, – tiesiai į taikinį šovė viceministrė.
Anot jos, ministerija planuoja stabdyti sveikatos paslaugų privatizavimą ir užtikrinti pakankamą tinklą regionuose. Taip pat mažinti medikų administracinę naštą, eiles pas gydytojus.
 
„Esame parengę ir keletą teisės aktų, kad nereikėtų šeimos gydytojams išrašinėti nedarbingumo pažymėjimų dviem dienoms. Nors dėl to sunkiai pavyksta sutarti su darbdaviais, turime kai kurių organizacijų tylų palaikymą. Tikimės, kad tai bus garsiai pasakyta ir Trišalėje taryboje“, – kad šiuo klausimu įdirbis šeimos gydytojų labui jau padarytas, informavo viceministrė.
 
Ministerijoje taip pat diskutuojama apie gydytojų konsultacinių komisijų panaikinimą, nuotolines pacientų konsultacijas ir šeimos gydytojų darbą namuose. Anot jos, pastarieji išreiškė lūkestį, kad konsultacijas, už kurias būtų apmokama, būtų galima teikti ir namuose.
 
Ministerijos darbų sąraše – psichikos sveikatos paslaugų plėtra, priemonės ilginančios vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę, sveikos gyvensenos ir mitybos skatinimas, aktyvus gyvenimo būdas.
 
N.Stasiulienė pateikė ataskaitą ir apie nuveiktus darbus dėl žmogiškųjų išteklių pritraukimo.
 
„Gavome finansavimą 20 papildomų rezidentūros vietų, kurios skirtos regionams. Taip per ketverius metus turėtų atsirasti aštuoniasdešimt papildomų valstybės finansuojamų vietų“, – skaičius vardija viceministrė.
 
Jos atskaitoje – ir duoklė slaugytojams, akušeriams: atsiranda slaugos padėjėjų licencijavimas, taip pat ruošiama pakopinė slaugytojų programa.
 
„Dėl tolygaus paslaugų prieinamumo ir kokybės didinimo formuojame daugiadalykių specialistų komandas regionuose. Diegsime integruotą pacientų, sergančių daugiau nei viena liga, priežiūros modelį“, – ryškiausiais darbais pasidalijo ministerijos atstovė.
 
Už priemokas išlošiama menkai
 
Valstybinės ligonių kasos direktorius G.Bendorius kasmetiniame gydytojų vadovų suvažiavime aptarė pagrindinę ligonių kasų aktualiją – pasikeitusį gydymo įstaigų finansavimą už paslaugas. Nors gydymo įstaigos pasisako už šimtaprocentinį apmokėjimą už įvykdytas viršsutartines paslaugas, G.Bendorius griežtas – dvigubas ar trigubas viršijimas yra nepriimtinas.
 
„Sutartis reikia gerbti ir reikėtų prisilaikyti darbų, kuriuos esame sutarę. Pavyzdžiui, Estijoje, atskirai suderinus su ligonių kasa, galima viršyti sutartį 10 procentų“, - atkreipė dėmesį pašnekovas.
 
VLK direktorius aptarė ir privačiose gydymo įstaigose išvešėjusią priemokų sistemą. Anot G.Bendoriaus, iš priemokų šios menkai teišlošia.
 
„Jie nulupa iš paciento, gauna papildomai iš PSDF, bet viską sunaudoja didelėms algoms gydytojams. Vadinasi, realiai naudos privačioms gydymo įstaigos iš tų priemokų kaip ir nėra. Negaus priemokų – mokės mažesnes algas“, – aštriai dėstė ligonių kasų direktorius.
 
„Aplinka privačiose įstaigose yra patraukli ir maloni. Tikėtina, kad gydytojai liktų dirbti ir už mažesnį atlyginimą, ir niekas nenukentėtų, išskyrus gydytojus. Konkurencija algos požiūriu kaip ir išnyktų, bet reikėtų užtikrinti padorias darbo sąlygas, tobulėjimą, atmosferą, kas yra nelengva“, – kad už priemokas privačios įstaigos „atidirba“, aiškino G.Bendorius, siūlęs viešosioms įstaigoms dėl esą nelygių teisių per daug nenuogąstauti.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!