Dvejų su puse metų gydymas
Prieš pusantrų metų tuomet keturiolikmetei Austėjai ėmė skaudėti dantį, skausmas plito ir į žandikaulį. Merginą apžiūrėjo odontologai, po kiek laiko sveikatą profilaktiškai patikrino ir šeimos gydytoja, tiesa, kraujo tyrimo neatliko. Netrukus tėvai pastebėjo, kad rytais merginai pakyla nedidelė temperatūra, atsirado bendras organizmo silpnumas.
 
Kadangi Austėja – veikli mergina, lankanti muzikos mokyklą, o ir laikas sutapo su mokslo metų pabaiga, atrodė, kad ji tiesiog pervargo, ir tas noras pagulėti susijęs su miego, poilsio stoka. Juolab kad pati paauglė niekuo nesiskundė. Tačiau jau po kelių savaičių temperatūra smarkiai šoktelėjo, ėmė skaudėti dešinį šoną. Mergina pateko į Infekcinių ligų skyrių, kur jai atlikti tyrimai. Po kraujo tyrimo ji iškart buvo perkelta į Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos skyrių. Tada ir paaiškėjo, kad Austėjai – ūminė limfoblastinė leukemija. 
 
Gydytoja Austėjai ir jos artimiesiems pasakė, kad tai – kraujo liga. Kad laukia ilgas – apie du su puse metų – truksiantis gydymas ir jis gana sudėtingas. Įspėjo, kad liga – agresyvi. Pasakė, kad galima sulaukti išgijimo, o galima – ir recidyvo. Austėja naujieną priėmė gana tvirtai, tepasakiusi, kad tai - „liga kaip liga“. Tik išvydusi skyriuje vaikus plikomis galvytėmis pasitikslino, ar ir ji taip atrodysianti.
 
„Patyriau šoką ir jaučiausi labai blogai, ypač pirmą mėnesį. Vis svarsčiau, ko nepadariau, ko nepamačiau, nesužiūrėjau. Nustojau save plakti tik tada, kai supratau, kad negalėjau lemti šios ligos atsiradimo, kad daviau vaikui visa, kas buvo geriausia“, – pasakoja medike dirbanti mergaitės mama Jolita Martinkėnienė.
 
Ne iš karto ramybę rado ir Austėjos tėvelis. Jis vis kėlė klausimą, „kodėl mums, ką mes tokio padarėme?“. Iš tiesų, pastebi Austėjos mama, visi sergančių vaikų tėvai užduoda sau šį klausimą – kas tyliai, kas balsu. Tačiau niekas negali į jį atsakyti.
 
Sunku buvo ir jauniausiam šeimos nariui – Austėjos broliui. Jis ypač išgyveno, kad visa šeima negali būti kartu. Turėjo praeiti šiek tiek laiko, kol artimą ryšį su seserimi turintis berniukas susitaikė su esama situacija.
Atgauti ramybę visiems padėjo pokalbiai su gydytojais, psichologe, kitų ligonių tėvais.
 
„Neturiu ko slėpti“
Užtat Austėja pesimistinėms nuotaikoms nepasidavė. Ji vis kartojo, kad pasveiks, nesvarbu, kiek metų truks gydymas. „Nustok verkti, – kartodavo mamai, kuri negalėjo nurimti perskaičius informaciją apie paskirto chemoterapinio gydymo šalutinius poveikius. – Man nieko tokio nebus, kas ten parašyta.“
 
Labiausiai visus į priekį vedė geros prognozės – didelis pasveikimo procentas. Pamažėle dukters optimizmas persidavė ir mamai: „Ėmiau kartoti ir aš, kad tikrai vėžį įveiksime, kad paskui galėsime tik atsigręžti ir pasakyti, kad nueitas sunkus kelias.“
Paskirtas chemoterapinis gydymas buvo agresyvus, sekinantis. Prasta savijauta, begalinis silpnumas, silpstantys raumenys, atsirandančios širdies problemos – į tokį užburtą ratą patenka sergantysis. Tačiau nusiteikta į tai žiūrėti kaip į neišvengiamybę.
 
Gydydamasi Austėja ir mokėsi. Iš pradžių, dar gulint ligoninėje, mokytojai lankydavosi palatoje, vėliau mergina grįžo į mokyklą. Ruošdamasi į ją po ilgos pertraukos paauglė atsisakė mamos pasiūlytos kepurės beplaukei galvai pridengti: „Aš neturiu ko slėpti“. Ji džiaugėsi, kad bendraklasiai šiltai sutiko, nerodė jai gailesčio ir be jokių svarstymų priėmė pasikeitusius išvaizdos pokyčius.
 
Sulaukė vakcinos
Šiuo metu Austėjai dar tęsiamas palaikomasis chemoterapinis gydymas, kuris baigsis vasarą. Gydytojų vertinimu, liga gerai kontroliuojama, viliamasi, kad šešiolikmetė pasveiks.
 
Prieš kelias dienas Austėja paskiepyta antrąja vakcina nuo COVID-19. Bendrauti mėgstanti mergina labai laukė skiepų, nes supranta, kad bus saugiau gyventi, grįžti į mokyklą, lankyti užsiėmimus muzikos mokykloje. „Dėl viso pikto priminiau dukrai, kad man po antro skiepo ir nugarą skaudėjo, ir rankas. O ji man atsakė: bet, mama, tai buvo tik viena diena“, – dukters pozityvumas šildo jos mamą.

---

 
Specialisto komentaras
Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro gydytoja onkohematologė doc. m. dr. Goda Vaitkevičienė:

Dažnumas
- Įvairių tipų leukemijos sudaro apie trečdalį vaikų onkologinių ligų. O ūminė limfoblastinė leukemija yra dažniausia iš visų vaikams diagnozuojamų leukemijų ir tai yra apie 75 procentai visų leukemijos atvejų. Per metus diagnozuojame nuo penkiolikos iki dvidešimt penkių naujų tokios leukemijos atvejų. Liga diagnozuojama dažniausiai trijų septynerių metų vaikams, vėliau naujų ligos atvejų skaičiaus kreivė mažėja, tačiau pasitaiko susirgti ir vyresniems vaikams bei paaugliams. Suaugusiesiems ši liga pasitaiko žymiai rečiau nei vaikams.
 
Požymiai
Liga neturi specifinių klinikinių požymių ir gali pasireikšti įvairiai. Dažniausiai vaikai skundžiasi bendru silpnumu, gali prasidėti karščiavimas, pasikartojančios infekcijos. Gali būti mažakraujystė, kuri nepasiduoda gydymui. Kai kuriems, ypač mažiems vaikams, skauda kojytes, tiesa, dažniausiai šį simptomą tėveliai prisimena retrospektyviai, jau diagnozavus ligą. Kartais atsiranda nepaaiškinamų mėlynių. Paprastai ši liga pasireiškia greitai – dėl to ir vadinama ūminė – ir simptomai tęsiasi savaitę, rečiau – iki kelių mėnesių. Tačiau noriu pabrėžti, kad tai neturi reikšmės gydymo prognozei. Net jei liga būtų diagnozuota mėnesiu anksčiau, gydymas yra toks pats. Tad visada skubame nuraminti tėvus, nes gręžiojimasis atgal juos tik beprasmiškai kankina.     
 
Gydymas
Liga gydoma chemoterapija ir tai yra vienas intensyviausių vėžio gydymų, kuris trunka dvejus metus. Kai susiduriama su itin agresyvia ligos forma arba leukemija recidyvuoja (tai labai reti ir sunkūs atvejai), taikoma kamieninių kraujodaros ląstelių, dar kitaip vadinama kaulų čiulpų transplantacija.
 
Prognozės
Ūminės limfoblastinės leukemijos gydymas yra pažengęs į priekį, liga dažniausiai sėkmingai įveikiama. Šiuo metu mes išgydome devynis vaikus iš dešimties. Negydoma ši liga yra šimtu procentų mirtina.
 
Vakcina
Laikantis indikacijų onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, sulaukusius šešiolikos metų ir vyresnius, rekomenduojama skiepyti vakcina nuo COVID-19 (dėl jaunesnių ligonių skiepijimo kol kas dar neatlikti reikiami tyrimai). Kadangi šių ligonių imuninė sistema yra silpnesnė, rekomenduojama skiepytis ir kitomis sezoninėmis vakcinomis, pavyzdžiui, gripo.
 
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!