- Kokią įtaką sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis turėjo COVID-19 pandemija?
- Sumažėjo pagalbos prieinamumas. Buvo apribotas visų paslaugų teikimas – iš pradžių centriniu būdu, vėliau – dėl COVID-19 sergančius pacientus priimti turėjusių ligoninių apkrovos. Be to, patys širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys pacientai bijojo (ir ne be reikalo) užsikrėsti gydymo įstaigose, todėl daugelis nenorėjo jose lankytis. Daug kas buvo atliekama telefonu. Kai kuriems žmonėms tokia pagalba buvo pakankama, pavyzdžiui, norint prasitęsti vaistus, o kai kam, jei būklė keitėsi ir reikėjo kontaktinių konsultacijų, to nepakako. Į ligoninę pandemijos metu vykdavo sunkesni pacientai – tie, kuriems buvo pavojingiau likti namuose.
Kita vertus, kai kurie pacientai į ligonines taip ir neatvyko. Palyginti su užpernai, pernai reikšmingai išaugo mirčių namuose nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičius. Tai rodo, jog žmonės laiku nesikreipė į medikus. Skubi pagalba šalyje visą laiką buvo visiškai pasiruošusi teikti paslaugas lygiai taip pat, kaip tai buvo daroma iki pandemijos. Šie rezultatai iš dalies rodo, kad planinė pagalba yra reikalinga, nes ji užkerta kelią ligų paūmėjimui.
 
- Praėjusią savaitę Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje veikė atviros kardiologijos klinikos, kurs visi norintys apie širdies nepakankamumą galėjo pasikonsultuoti su specialistais. Kokie pagrindiniai šios ligos požymiai?
- Tai pablogėjusi fizinio krūvio tolerancija, kuomet lipant laiptais ar kylant į kalniuką, pastebima, jog reikia sustoti, nes trūksta oro. Kitas požymis – kojų tinimas. Kartais pasitaiko, jog pučiasi pilvas, mažėja apetitas. Taip pat būdingas naktinis dusulys.
 
- Diagnozuota širdies nepakankamumo liga neišnyksta. Kaip galima sumažinti jos keliamus sunkumus? Kitaip tariant, galbūt šią ligą galima kaip nors suvaldyti?
- Nuolat turime naujus vaistus ir naujas procedūras, kurie sergančiųjų būklę stabilizuoja. Geriausias būdas padėti pacientams – plėsti širdies nepakankamumo kabinetų tinklą, kas šiuo metu ir vyksta Lietuvoje. Yra struktūrinių fondų programa, skirta kabinetų plėtrai ir įrengimui. Tokios paslaugos specialiuose kabinetuose privalumas tas, jog dirba kardiologo ir slaugytojo komanda, kuri gilina žinias ir gerai išmano, kaip pasiekti optimalų paciento gydymą, kaip jį išmokyti gyventi su liga. Reikia daug žinių ir sumanaus elgesio, kad ši liga nepaūmėtų.
Širdies nepakankamumo gydymo pagrindas – vaistų deriniai. Taip pat laukiame naujų vaistų kompensavimo, nes yra pasirodę preparatų, pailginančių pacientų gyvenimą, sumažinančių hospitalizacijos riziką. Tokie nauji vaistai rinkoje egzistuoja, tačiau jie dar nekompensuojami širdies nepakankamumui gydyti.
Taip pat yra nemažai impalntuojamų prietaisų, kurie padeda gyventi ir kokybiškiau, ir ilgiau.
Esant reikalui, atliekamos ir chirurginės operacijos – dirbtinio širdies skilvelio implantavimas ar širdies transplantacija.
 
- Galbūt širdies nepakankamumo kabinetai padės išspręsti eilių pas kardiologus problemą?
- Kiek tai paveiktų bendrąją eilę pas kardiologus, pasakyti sunku. Tačiau tai yra papildoma paslauga su papildomu jas atliekančiu personalu Teikiant ją, numatomos keturios pacientų konsultacijos per metus. Egzistuoja ir kokybės kriterijus – po stacionaro pacientui paslaugą suteikti per mėnesį, kol pacientas dar yra pažeidžiamas. 
Na, o geras pavyzdys eilių problemai spręsti – Jungtinėje Karalystėje esančios virtualios klinikos. Šeimos gydytojai ir antro lygio kardiologai konsultuojasi su trečio lygio kardiologais. Nuotoliniu būdu dalijantis pacientų duomenimis, gali būti priimti reikalingi sprendimai. Vieniems pacientams galbūt užteks nuotolinių konsultacijų, kitiems – galbūt gana greitai reikės tretinio lygio specialisto konsultacijos. Tokia virtualios klinikos ir „žaliųjų koridorių“ (mechanizmas, padedantis greičiau patekti pas gydytoją – red. past.) kombinacija, manau, kad sumažintų eiles. „Žalieji koridoriai“ taip pat galėtų būti sukurti, atsižvelgiant į konkrečias problemas. Pavyzdžiui, pacientas jaučia skausmą krūtinėje – ne tokį, kur jau reikia greitosios pagalbos, bet naujai atsiradusį. Pritaikius „žaliąjį koridorių“, jis pas kardiologą galėtų pakliūti ne po trijų mėnesių, bet po skambučio apmokytai slaugytojai – kitą dieną arba po keleto savaičių. Tokių pavyzdžių užsienyje turime, todėl manau, kad juos sėkmingai galėtume taikyti ir Lietuvoje.
 
- Dalyvaujate tarptautinių savo profesijos atstovų organizacijų veikloje. Ko dar galima pasimokyti iš užsienio šalių, gydant širdies ir kraujagyslių ligas?
- Galima paminėti didesnį slaugytojų įtraukimą, reguliuojant pacientų srautus. Tinkamai apmokyta slaugytoja gali padėti filtruoti ir atskirti, kuris pacientas turėtų eiti „žaliuoju koridoriumi“, o kam vizito pas specialistą galima palaukti ilgiau. Turbūt pagrindinė eilių mažinimo prasmė – neužlaikyti ūmesnių sutrikimų turinčių pacientų ir neversti jų laukti tuomet, kai reikia skubesnės pagalbos.
Taip pat vertėtų pasinaudoti atvejo vadybininkų praktika – organizacine veikla, kuomet ten, kur yra mažesnės eilės, tačiau gailima gauti analogiškas paslaugas, būtų siunčiami pacientai. Šiuo atveju būtina koordinacija tarp kelių įstaigų. Manau, kad galėtų pasitarnauti tretinio lygio įstaigos, pavyzdžiui, Santaros klinikų, kaip centro, vykdomas aplinkinių įstaigų koordinavimas.   
Kalbino Giedrius Gaidamavičius

---

 
Dosjė
Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos profesorė, taip pat VU ligoninės Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė.
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė.
Nuo 2016 m. Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos narė.
2017 m. Europos kardiologų draugija J. Čelutkienei skyrė grantą dalyvauti moterų transformacijos lyderystės ir švietimo programoje „Women transforming leadership“ kurią įsteigė Oksfordo universitetas, siekiant padėti moterims pasiekti visą savo karjeros ir lyderystės potencialą. 
Už nuopelnus pripažinta Lietuvos 2017 metų kardiologe.
Specializuotų širdies nepakankamumo kabinetų Lietuvoje kūrimo iniciatorė

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!