Buvau stažuotėje Kanadoje „Please, forgive me“ gimimo laikais, kai pirmą kartą apie jį sužinojau, bet sužinojau tada ne kaip apie dainininką, bet apie „ohoho“ kaimyną. Toronto priemiestyje jis gyveno su žmona ir tuomet šešerių bei septynerių metų dviem sūnumis, o šalia buvo smuklė. Joje kas dieną ir kas naktį buvo linksminamasi ir triukšmaujama. Žinote, kokią išeitį rado pasaulinio garso žvaigždė? Ogi nupirko smuklę ir ją užrakino. Tapo tylu, ir įmanoma naktimis miegoti.
 
Koncerto Kaune metu atlikėjas nuo scenos kalbėjo daugiatūkstantinei miniai, kad jo dainos - tai dainos apie meilę, jausmingos ir jaudinančios. Meilės akto metu „matyti moters akyse negimusius vaikus“ – na, tokių meilės žodžių net poetai klasikai nesugebėjo aprašyti. (Pamėginkit vyrai taip įsijausti, mylėdami savo moteris, kad tokie regėjimai sukiltų!). Gal ir meilės tokios aistringos jiems, poetams, nebuvo lemta išgyventi....
 
Netyčia pagalvojau apie sekso skyrelius mūsų žiniasklaidos portaluose- kaip čia vargstama, aiškinama, kokias pozas užimti, pro kuri galą mylėtis reikia, kaip spermą skaniau nuryti ir panašiai. O štai lytinio pasitenkinimo kaip nėra taip nėra. Kuo daugiau straipsnių apie seksą, tuo daugiau seksualinių problemų! Ypač psichiatro kabinete. Pasitaiko net kuriozinių situacijų, kai pacientai aiškina: „Parašyta, o man taip nedaro! Štai tau ir nusiskundimas psichiatro kabinete!
 
Vėl kartojuos, ką sakau pacientams ir studentams - pagrindinė žmogaus erogeninė zona yra smegenys, jei yra gebėjimų jas sujaudinti- seksas bus puikus, o meilė aistringa. B.Adamso dainas rekomenduoju kai kuriems pacientams (kaip ir kai kurių poetų poeziją), kaip savęs treniruotę meilės būsenai testuoti, išgauti, išgyventi. Būtent save, o ne partnerį/ę, ir ne pagalbinėmis technikos priemonėmis ar sekso žaisliukais, bet mintimis! Mokėti, išmokti - jausti, liesti, daryti viską, bet k ą- pirmiausia mintimis - bet kurį meilės veiksmą ar judesį - ir tada dieviški išgyvenimai tikrai bus išgyventi. Jei mintys kitur -kad ir, pavyzdžiui, sekso skyrelyje, treniruokis kiek nori, žaisk su pirktais daikčiukais kiek nori – kad ir iki išsekimo, vis tiek laukia nusivylimas ir kitų, „geresnių“, partnerių nesibaigiančios paieškos.
 
Koncerto metu Bryan‘as iš daugiatūkstantinės žiūrovų minios paprašė: „Dainai atlikti man reikia vienos laukinės moters! Vienos laukinės moters! Ar čia yra nors viena tokia? Aš noriu būti tavo meilužis!“ Merginai baltu megztuku, sekundei nutraukęs dainą, jis riktelėjo: „Tu šok, labiau judėk....Gerai!...“ Į meilės transą įvedė merginą per atstumą, o kartu ir daugiatūkstantinę žiūrovų minią! (Negalima nepaminėti, kad po dainos jis padėkojo merginai, paklausė jos vardo, pagyrė šalia buvusią merginos mamą, sakydamas, kad ji gali didžiuotis dukra, išdrįsusia sušokti pagal jo dainos žodžius!). Taigi, mintys, jų sukelti jausmai , iš jų gimę žodžiai, kūryba... Tai ir yra meilės apraiškos.
 
Man norisi rašyti, kalbėti ir sakyti (mano pacientai tai žino) „Meilė“, o ne seksas. Kadangi seksas yra prasčiau, prieinamiau, pigiau. Seksas yra prieinamas bet kam, kiekvienam, pirktas, ar už dyką, vienkartinis ar pailginto veikimo, koks skirtumas-  jis gali būti lengvai pamirštas, neskausmingai, tuoj vėl atrastas, jei norisi. Pagal skelbimą, internetinis, užsienietiškas ar vietinis, klube, bare, darbe. Prabangiame viešbutyje ar daugiabučio laiptinėje- koks skirtumas. Meilė - tai prabanga, sekso krautuvėje jos nenupirksi, šalia vibratorių at liubrikantų ji nepadėta, sekso krautuvių pardavėjai jos neturi ir neparduoda. Meilė gimsta, kuriama tik mintyse, jaučiama tik širdimi. O ne genitalijose. Tai apie meilę ir dainuoja nuostabusis Kanados dainininkas Bryan Adamsas, meilės dvelksmą pajuto žiūrovai, susirinkę į svetingąjį Kauną vėlyvą kovo vakarą, išgyveno gražias, teigiamas, stiprias emocijas, kuriomis talentingas atlikėjas apdovanojo klausytojus.
 
Paskutinį sakinį noriu parašyti visai profesionaliai: ką reiškia talentingas, sveikas, normalus vyras ir sveikos stiprios gražios emocijos, ir kaip jos skiriasi nuo pastangų, iškrypimų, nemokėjimo bei nežinojimo, kaip elgtis scenoje, kaip judėti ar stovėti, ką sakyti žiūrovams ar klausytojams, kaip juos užburti, kaip padaryti, kad atlikėjui žiūrovai būtų aukščiau, svarbiau, už jį patį. Be charizmos ir neabejotino muzikinio bei kūrybinio talento, žiūrovai matė ir išgyveno, ką reiškia pagarba, „ačiū“, „prašau“. Tai buvo nesumeluota, bet skambėjo labai natūraliai ir žmogiškai (ko gero Kanados piliečių kultūrinis bruožas), ir tai paperka ne mažiau už talentą, geras dainas, garsų žvaigždės vardą. Tai bendras  žmogiškumo išgyvenimą, visų klausytojų kartu. Psichoterapinis momentas, uždavinukas (mano pacientų namų darbelis): „Mokėk parklupti, ir būsi karūnuotas...“ Pasijausk taip, ir pasijausi geriau.