Geštalto terapeutė, Paryžiaus seksualumo ir geštalto instituto prezidentė Brigitte Martel:
 
- Mano, psichoterapeutės, patirtis sako, kad dauguma seksualinių sunkumų poroje susiję su iškreiptu sveikos agresijos suvokimu. Ji gali būti slopinama, nukreipiama netinkamai ar hipertrofuojama. Be to, labai svarbu atskirti sveiką agresiją, be kurios neįmanomas kontaktas, nuo prievartos, kurios, deja, pasitaiko ne vienos poros santykiuose.
 
Kuo sveika agresija skiriasi nuo prievartos?
Pirmas kriterijus – galios jausmas arba negalios ar visgalystės jausmas
Negalios ir visagalystės jausmai susiję su prievarta, o galios – su sveika agresija. Prievartą, susijusią su visagalio jausmu, galima apibūdinti taip: „jeigu ko nors noriu, tą ir darau, nepaisydamas, ar kitas sutinka.“ Negalios situacijoje prievartautojas siekia pakenkti ar net panaudoti fizinę jėgą, nes negali gauti to, ko nori, dėl to, jog yra ignoruojamas arba jam nėra ko prarasti. Šiuo atveju pagrindinė motyvacija – išreikšti pyktį.
O jeigu mes jaučiame galią, esame pajėgūs ką nors nuveikti, todėl priimame kitą žmogų ne tam, kad jam pakenktume, o tam, kad tampume jam svarbūs.
 
Antras kriterijus – elgesys, laikantis įstatymų ir visuomenėje priimtų normų
 
Prievarta visada yra už įstatymo bei taisyklių, kurios reguliuoja žmonių tarpusavio santykius visuomenėje, ribų. Sveika agresija gi gerbia šias riba ir gali reikštis nepažeisdama įstatymų. Beje, kiekvieno mūsų ribų suvokimas yra savitas, paveldėtas iš šeimos. Todėl kartais jis nėra toks pat kaip gyvenimo partnerio: vieniems pakeltas balso tonas jau yra agresijos apraiška, kitam – tai normalus bendravimo būdas šeimoje.
 
Trečia kriterijus – supratimas, kas tai yra kontaktas
Sveika agresija pasireiškia tuomet, kai mes suvokiame žmogų, su kuriuo norime, būti kaip atskirą individą, turintį savų interesų, planų, troškimų.
Prievarta, priešingai, nevertina kito žmogaus, jis tampa tik objektu, tad į jo norus nėra ko atsižvelgti.
Be to, agresija yra viena visaverčio kontakto sąlygų, prievarta jį griauna.
 
Kodėl agresija būtina?
Geštalto terapijos pradininkas Fritzas Perlzas teigė, kad agresija itin svarbi asmenybei formuojantis. Sveika agresija būtina, kad gyventume, tačiau dar labiau ji reikalinga, jei norime mėgautis seksu. Beje, problemų kelia ne sveika agresija, o iškreiptas agresyvaus prado naudojimas. Žinoma, ir švelnumas bei artumas yra seksualumo dalis, tačiau be reikiamo agresijos lygio seksualumas gęsta. Tačiau jei agresija per stipriai išreikšta, galime patekti į seksualinės prievartos pinkles.
 
Ir agresijai, ir seksualinei elgsenai kontroliuoti organizmas naudoja tuos pačius hormonų kelius. Vyriškasis hormonas testosteronas, kurį geštalto terapeutas Seržas Hingeris pavadino „užkariavimo hormonu“ yra svarbiausias reguliuojant tiek vyrų, tiek ir moterų agresyvią elgseną. O dopaminas ir serotoninas arba sustiprina, arba susilpnina mūsų seksualiosios agresijos troškimus. Būtent todėl leisdami pasireikšti agresyvioms emocijoms, mes išlaisviname seksualinę energiją.
 
Šie pastebėjimai sutampa su mano ilgametės praktikos išvadomis. Beveik visos seksualinės problemos, jeigu jos nesusijusios su fiziologija ar kai kurių vaistų sukeliamu šalutiniu poveikiu, gali kilti dėl nemokėjimo valdyti agresijos. 

---

Geštalto terapija
Humanistinės psichoterapijos kryptis, kurios pagrindą sudaro holistinis požiūris į žmogų.  Žmogus susideda iš penkių pagrindinių tarpusavyje susijusių ir sąveikaujančių dimensijų – fizinės, emocinės, intelektualinės, socialinės ir dvasinės.  Pokyčiai vienoje dimensijoje, sukelia pokyčius kitoje. Geštalto terapijoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas tam, kaip šios žmogaus dimensijos sąveikauja tarpusavyje, kaip žmogus palaiko kontaktą ar vengia jo bendraudamas su kitais žmonėmis ar aplinka.

Geštalto terapijoje kreipiamas didelis dėmesys sąmoningam dabarties „čia ir dabar“ momento išgyvenimui ir suvokimui. Fiziniai pojūčiai ir jausmai yra labai svarbūs šiame įsisąmoninimo procese, jie drąsiai reiškiami ir tyrinėjami, kas iš esmės prieštarauja mūsų visuomenėje nusistovėjusiam požiūriui apie būtiną šių procesų kontrolę.