Aukštoji sekso matematika

www.lsveikata.lt
2016-10-28
Atrodo, kas gali būti natūraliau už seksą? Tačiau britų filosofas ir rašytojas Alainas de Botton įsitikinęs, kad šiuolaikinėje visuomenėje pagal sudėtingumą „seksą galima prilyginti aukštajai matematikai“. 
Aukštoji sekso matematika
Pasak filosofų, sekso trūkumas ilgai karu gyvenančioje poroje susijęs su nesugebėjimu greitai iš rutinos „persijungti“ į erotiką. Kokybė, kurios reikalauja seksas, prieštarauja smukiai buities buhalterijai.

Britų filosofas ir rašytojas, knygos „Kaip daugiau negalvoti apie seksą“ autorius Alainas de Botton:
 
- Turėdamas užkuoduotą gamtinę galią seksas sukuria mums daugybę problemų. Paslapčiomis mes norime užvaldyti tuos, kuriuos mylime. Kai kurie dėl sekso malonumų sutinka dalyvauti amoraliuose ir žeminančiuose eksperimentuose. O dar viena sudėtinga užduotis – papasakoti mylimam žmogui, ko iš tiesų norime lovoje.

Kodėl žmonės nesako, ko jie iš tiesų trokšta?
Nors seksas - vienas intymiausių užsiėmimų, jis apsuptas daugybės socialiai pateisintų idėjų, kurios nustato seksualinės normos ribas, tačiau tik nedaugeliui mūsų jos yra tinkamos.

 
Kone visi mes patiriame kaltės jausmą, kenčiame nuo nervinės įtampos, fobijų, griaunančių troškimų, nuo abejingumo ir pasibjaurėjimo. Ir nesame pasirengę šnekėti apie savo seksualinį gyvenimą, nes norime, kad apie mus kalbėtų tik gražiai. Įsimylėjėliai instinktyviai susilaiko nuo tokių kalbų, nes bijo partneriui sukelti pasibjaurėjimą. Tačiau kai pasibjaurėjimas, rodos, turėtų pasiekti maksimumą, o mes jaučiame pritarimą, išgyvename stiprų erotinį susijaudinimą.
 
Įsivaizduokite du liežuvius, tyrinėjančius intymią burnos ertmę, – tą tamsų ir drėgną urvą, į kurį „užsuka“ nebent odontologas. Išskirtinė dviejų žmonių sąjungos prigimtis sutvirtinama aktu, kuris būtų nepriimtinas abiem, jeigu tai nutiktų su kuo nors kitu.
Tai, ką pora veikia miegamajame, toli nuo visų sugalvotų normų ir taisyklių. Tai - slaptas susitarimas tarp dviejų seksualumų, kurie vienas kitam atsivėrė.
 
Santuoka žudo seksą?
Po truputį mažėjantis sekso intensyvumas ir dažnis sutuoktinių poroje – neišvengiamas biologinis faktas ir liudijimas, kad esame visiškai normalūs. Nors sekso industrija mums nuolat įrodinėja, jog turime seksualinį troškimą išlaikyti nuolat, jį atgaivinti. 
 
Sekso trūkumas ilgai karu gyvenančioje poroje susijęs su nesugebėjimu greitai iš rutinos „persijungti“ į erotiką. Kokybė, kurios reikalauja seksas, prieštarauja smukiai buities buhalterijai.
Seksas reikalauja ekspresyvumo, vaizduotės žaismo, kontrolės praradimo ir todėl savo prigimtimi sugriauna mūsų savęs ribojimo ir reguliavimo ritmą.
 

Sekso vengiame ne dėl to, kad jis mums neteikia malonumo, o todėl, kad jo teikiamas malonumas išbalansuoja sugebėjimą vykdyti kasdienius buities įsipareigojimus.
Sunku nuo virtuvinio kombaino aptarimo pereiti prie sekso žaidimų ir įkalbėti žmoną apsirengti seksualų slaugytojos kostiumą. Kartais pasirodo, kad tai daug paprasčiau padaryti su kuo nors kitu – su tuo, su kuo neteks pusryčiauti ateinančius trisdešimt metų.
 
Kodėl taip sureikšminame neištikimybę?
Nepaisant viešo neištikimybės pasmerkimo, visiškas seksualinės traukos nebuvimas už poros ribų – iracionalus. Tai jėgos, kuri valdo mūsų racionalųjį ego, neigimas. Mes išgyvename pyktį, susidūrę su faktu, kad negalime atstoti kitam žmogui viso pasaulio. Tačiau šią tiesą bando paneigti šiuolaikinės santuokos idealas, turėdamas ambicijų ir tikėjimą, kad visus mūsų poreikius gali patenkinti viena asmenybė.
 

Mes ieškome santuokoje mūsų svajonės apie meilę ir seksą išsipildymo ir nusiviliame. Tačiau taip pat naivu tikėtis, kad neištikimybė yra puikus priešnuodis šiam nusivylimui.
Negalima miegoti su kuo nors pašaliniu ir nepakenkti tam, kas yra šeimos viduje.
Kai kas nors, su kuo mes, pavyzdžiui, flirtuojame „online“, pasiūlo susitikti viešbutyje, susiduriame su gundymu. Dėl kelių valandų malonumo esame pasiruošę paaukoti santuokinį gyvenimą. Santuokos iš meilės gynėjai tiki, kad šios emocijos yra svarbiausios neištikimybei įvykti.
 
Tačiau jie užmerkia akis prieš tas šiukšles, kurios atsiranda emocinio kaleidoskopo viršuje. Jie ignoruoja visus prieštaravimus, sentimentalias ir hormonines jėgas, kurios tąso mus po gabalėlį į skirtingas puses.
Mes negalėtume egzistuoti, jeigu viduje neišduotume savęs pačių, kai jaučiame norą uždusinti vaikus, nunuodyti sutuoktinį ar išsiskirti dėl ginčo, kas pakeis perdegusią lemputę.
 
Tam tikras savikontrolės lygis reikalingas mūsų psichikos sveikatai ir tam, kad galėtų egzistuoti adekvati visuomenė.
Mes – chaotiškų cheminių reakcijų rinkinys. Ir gerai, kad žinome, jog išorinės aplinkybės dažnai prieštarauja mūsų jausmas. Tai ženklas, kad einame teisingu keliu. 



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Šiais laikais žmogus psichologo ar psichoterapeuto paslaugas gali gauti ir neiškėlęs kojos iš namų. Visgi spe...
    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Kaniterapija onkologinius pacientus įtraukia į gyvenimą

    „Oksidacinis stresas yra daugelio ligų šaltinis. Jeigu organizmas pasirengia tariamai kovai, jis iškart silpnėja. Visgi nors apie pusę pacientų patiria stresą, šunys yra pajėgūs jį sumažinti“, – sakė kaniterapijos specialistas, knygos „Didysis šuns šeimininko vadovas“ a...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Su kiekvienu laipsniu kyla ir savižudybių skaičius

    JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. „Jei turite psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos, nerimo sutrikimų, sergate depresija ar šizofrenija, ekstremalus karštis situaciją gali dar labiau paa&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą

    Naujas numeris