Aukštoji sekso matematika

www.lsveikata.lt
2016-10-28
Atrodo, kas gali būti natūraliau už seksą? Tačiau britų filosofas ir rašytojas Alainas de Botton įsitikinęs, kad šiuolaikinėje visuomenėje pagal sudėtingumą „seksą galima prilyginti aukštajai matematikai“. 
Aukštoji sekso matematika
Pasak filosofų, sekso trūkumas ilgai karu gyvenančioje poroje susijęs su nesugebėjimu greitai iš rutinos „persijungti“ į erotiką. Kokybė, kurios reikalauja seksas, prieštarauja smukiai buities buhalterijai.

Britų filosofas ir rašytojas, knygos „Kaip daugiau negalvoti apie seksą“ autorius Alainas de Botton:
 
- Turėdamas užkuoduotą gamtinę galią seksas sukuria mums daugybę problemų. Paslapčiomis mes norime užvaldyti tuos, kuriuos mylime. Kai kurie dėl sekso malonumų sutinka dalyvauti amoraliuose ir žeminančiuose eksperimentuose. O dar viena sudėtinga užduotis – papasakoti mylimam žmogui, ko iš tiesų norime lovoje.

Kodėl žmonės nesako, ko jie iš tiesų trokšta?
Nors seksas - vienas intymiausių užsiėmimų, jis apsuptas daugybės socialiai pateisintų idėjų, kurios nustato seksualinės normos ribas, tačiau tik nedaugeliui mūsų jos yra tinkamos.

 
Kone visi mes patiriame kaltės jausmą, kenčiame nuo nervinės įtampos, fobijų, griaunančių troškimų, nuo abejingumo ir pasibjaurėjimo. Ir nesame pasirengę šnekėti apie savo seksualinį gyvenimą, nes norime, kad apie mus kalbėtų tik gražiai. Įsimylėjėliai instinktyviai susilaiko nuo tokių kalbų, nes bijo partneriui sukelti pasibjaurėjimą. Tačiau kai pasibjaurėjimas, rodos, turėtų pasiekti maksimumą, o mes jaučiame pritarimą, išgyvename stiprų erotinį susijaudinimą.
 
Įsivaizduokite du liežuvius, tyrinėjančius intymią burnos ertmę, – tą tamsų ir drėgną urvą, į kurį „užsuka“ nebent odontologas. Išskirtinė dviejų žmonių sąjungos prigimtis sutvirtinama aktu, kuris būtų nepriimtinas abiem, jeigu tai nutiktų su kuo nors kitu.
Tai, ką pora veikia miegamajame, toli nuo visų sugalvotų normų ir taisyklių. Tai - slaptas susitarimas tarp dviejų seksualumų, kurie vienas kitam atsivėrė.
 
Santuoka žudo seksą?
Po truputį mažėjantis sekso intensyvumas ir dažnis sutuoktinių poroje – neišvengiamas biologinis faktas ir liudijimas, kad esame visiškai normalūs. Nors sekso industrija mums nuolat įrodinėja, jog turime seksualinį troškimą išlaikyti nuolat, jį atgaivinti. 
 
Sekso trūkumas ilgai karu gyvenančioje poroje susijęs su nesugebėjimu greitai iš rutinos „persijungti“ į erotiką. Kokybė, kurios reikalauja seksas, prieštarauja smukiai buities buhalterijai.
Seksas reikalauja ekspresyvumo, vaizduotės žaismo, kontrolės praradimo ir todėl savo prigimtimi sugriauna mūsų savęs ribojimo ir reguliavimo ritmą.
 

Sekso vengiame ne dėl to, kad jis mums neteikia malonumo, o todėl, kad jo teikiamas malonumas išbalansuoja sugebėjimą vykdyti kasdienius buities įsipareigojimus.
Sunku nuo virtuvinio kombaino aptarimo pereiti prie sekso žaidimų ir įkalbėti žmoną apsirengti seksualų slaugytojos kostiumą. Kartais pasirodo, kad tai daug paprasčiau padaryti su kuo nors kitu – su tuo, su kuo neteks pusryčiauti ateinančius trisdešimt metų.
 
Kodėl taip sureikšminame neištikimybę?
Nepaisant viešo neištikimybės pasmerkimo, visiškas seksualinės traukos nebuvimas už poros ribų – iracionalus. Tai jėgos, kuri valdo mūsų racionalųjį ego, neigimas. Mes išgyvename pyktį, susidūrę su faktu, kad negalime atstoti kitam žmogui viso pasaulio. Tačiau šią tiesą bando paneigti šiuolaikinės santuokos idealas, turėdamas ambicijų ir tikėjimą, kad visus mūsų poreikius gali patenkinti viena asmenybė.
 

Mes ieškome santuokoje mūsų svajonės apie meilę ir seksą išsipildymo ir nusiviliame. Tačiau taip pat naivu tikėtis, kad neištikimybė yra puikus priešnuodis šiam nusivylimui.
Negalima miegoti su kuo nors pašaliniu ir nepakenkti tam, kas yra šeimos viduje.
Kai kas nors, su kuo mes, pavyzdžiui, flirtuojame „online“, pasiūlo susitikti viešbutyje, susiduriame su gundymu. Dėl kelių valandų malonumo esame pasiruošę paaukoti santuokinį gyvenimą. Santuokos iš meilės gynėjai tiki, kad šios emocijos yra svarbiausios neištikimybei įvykti.
 
Tačiau jie užmerkia akis prieš tas šiukšles, kurios atsiranda emocinio kaleidoskopo viršuje. Jie ignoruoja visus prieštaravimus, sentimentalias ir hormonines jėgas, kurios tąso mus po gabalėlį į skirtingas puses.
Mes negalėtume egzistuoti, jeigu viduje neišduotume savęs pačių, kai jaučiame norą uždusinti vaikus, nunuodyti sutuoktinį ar išsiskirti dėl ginčo, kas pakeis perdegusią lemputę.
 
Tam tikras savikontrolės lygis reikalingas mūsų psichikos sveikatai ir tam, kad galėtų egzistuoti adekvati visuomenė.
Mes – chaotiškų cheminių reakcijų rinkinys. Ir gerai, kad žinome, jog išorinės aplinkybės dažnai prieštarauja mūsų jausmas. Tai ženklas, kad einame teisingu keliu. 



Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Italijoje slaugytojo padėjėjas – ne sanitaras ar valytojas

    Italijoje slaugytojo padėjėjas – ne sanitaras ar valytojas

    Slaugytojo padėjėja Italijoje dirbanti Morta pasakoja apie skirtingas darbo patirtis šioje šalyje – nuo juodži...
    O.Baršauskienė: vitamino D trūksta kone visiems

    O.Baršauskienė: vitamino D trūksta kone visiems

    Nors medicinos biologų kasdienio kruopštaus darbo pacientai dažnai nemato, šie medikai ligoninės bendruomenėje yra n...

    Budinti vaistinė


    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...
    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Vaistininkai: receptus galime pratęsti ir patys

    Gydytojai išrašydami receptus daro daug klaidų, pratęsti receptą poliklinikoje pacientui nepatogu. Vaistininkai siūl...

    razinka


    Sveika šeima


    Soliariumai – žalinga atgyvena?

    „Ruda oda nėra sveika. Tai oda, kuri gamino daug melanino, nes bandė apsisaugoti nuo daromos žalos“, – soliariumų mėgėjus perspėja gydytoja dermatovenerologė Justė Kantauskaitė. Kaip saugiai patamsinti po žiemos išblyškusią odą ir ko svarbu pasiteirauti, apsilankius soliariume, pataria specialistai.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Vienos šeimos istorija: Alzheimeris gali būti paveldimas

    Carol Joyce Jennings prieš ketvertą dešimčių metų supažindino genetikus su savo šeimos ligos istorija. Šie išsiaiškino, jog Alzheimerio liga kartais gali būti paveldima. „Viena šeima, kurios nariams panašiame amžiuje pasireiškia panašūs simptomai. Tai tikrai ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kas galėtų paneigti?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas galėtų paneigti?
    Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Henrikas Vaitiekūnas Savigrauža. Širdgėla. Susikrimtimas
    Ir turtuoliai verkia
    Henrikas Vaitiekūnas Ir turtuoliai verkia

    Naujas numeris