Nemažai ypač jaunesnių nei dešimties metų amžiaus vaikų vargina vidurių užkietėjimas. Tačiau neretai šį, atrodo, paprastą sutrikimą yra sunku pastebėti – pats vaikas nesuvokia, jog turi problemų, nepasako tėvams, todėl apie atžalos sveikatos bėdą dažnai sužinoma tik apsilankius pas gydytoją.
Tiek ūminis, tiek lėtinis vidurių uždegimas gydomas tokiomis pačiomis priemonėmis. Dažniausiai visų pirma skiriami geriamieji medikamentai. Kadangi dažniausiai vaikai negali pasituštinti dėl baimės, yra vengiama gydyti skiriant klizmą ar žvakutes. Tokios priemonės taikomos paskutiniu atveju.
Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų.
Organizmas prisitaiko
.jpg)
„Gydytojo gastroenterologo praktikoje maždaug 10–20 proc. vaikų diagnozuojamas vidurių užkietėjimas, arba tiksliau –
apsunkintas tuštinimasis. Klaidinga manyti, kad užkietėjus viduriams yra būtinai tuštinamasi kietai. Net ir esant skystos ar normalios konsistencijos išmatoms gali atsirasti įplyšimų stengiantis, stenant“, – aiškino
Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas, VUL Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės gydytojas vaikų gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas.
Dažniausiai vaikams pasitaiko funkcinis vidurių užkietėjimas, kada aiškios fiziologinės sutrikimo priežasties nustatyti nepavyksta.
„Mažiems vaikams dažniausiai pasireiškia baimė tuštintis. Jie lyg ir nori į tualetą, tačiau dėl baimės užkenčia, tuomet noras tuštintis praeina. Taip susidaro uždaras ratas – vaikai bijo tuštintis, užlaiko, tada vėliau pasituštinti tampa sunkiau, skauda ir bijoma dar labiau, – kalbėjo vaikų gydytojas. – Organizmas gi prie to nesunkiai prisitaiko – žmogaus žarnynas ilgas, yra daug vietų, kur gali kauptis laiku nepašalintos išmatos.“
Tik kokiems penkiems procentams vaikų viduriai užkietėja sergant rimtesne liga – pavyzdžiui, esant skydliaukės sutrikimams, apsinuodijus švinu, jei yra žarnyno apsigimimų, sergama maisto alergija.
Vargina ir keletą metų
Tuštinimosi sutrikimai gali varginti tik laikinai, pavyzdžiui, išvažiavus į kaimą, kai vaikas nedrįsta eiti į lauko tualetą. Tačiau po kelių dienų grįžus namo, nors ir iš pradžių gali varginti skausmingas tuštinamasis ar net prireikti laisvinamųjų vaistų, problema susitvarko.
Tačiau daug dažniau susiduriama su lėtiniais vidurių užkietėjimais, kurie vargina kelias savaites, mėnesį ir ilgiau.
„Griežtų terminų čia nėra. Sutrikimai gali trukti keletą savaičių, mėnesių, net metų. Dažnai situacija tai pagerėja, tai pablogėja, todėl neskubama pas gydytoją“, – sakė V.Urbonas.
Gali traumuoti vaiką
Ilgiau nesituštinęs vaikas tampa nervingas, irzlus, krenta apetitas. Maždaug pusei mažųjų, kenčiančių nuo vidurių užkietėjimo, skauda pilvą. Gali atsirasti įplyšos tiesiojoje žarnoje, kraujavimas, tuomet vaikui peršti, niežti.
„Šiaip nuo šio sutrikimo nemirštama, bet stipriai pablogėja gyvenimo kokybė. Atsiranda ir socializacijos problemų: tokie vaikai pradeda nesąmoningai šiek tiek pasituštinti į kelnaites, tuomet atsiranda kvapas. Tai gali paskatinti patyčias, taip vaikas gali patirti traumą“, – kalbėjo vaikų gastroenterologas.
Be to, pasikartojantys tuštinimosi sutrikimai gali sukelti šlapimo takų infekcijas – cistitą, pielonefritą, ureatritą. Taip pat vidurių užkietėjimas susijęs su šlapimo, ypač dieniniu, nelaikymu.
Gydant prireikia kantrybės
Tiek ūminis, tiek lėtinis vidurių uždegimas gydomas tokiomis pačiomis priemonėmis. „Dažniausiai visų pirma skiriame geriamuosius medikamentus. Neretai toks gydymas užtrunka ilgai – trejus ketverius metus. Tai – sutrikimas, kurį gydyti prireikia kantrybės, jis linkęs atsikartoti“, – pasakojo V.Urbonas.
Kadangi dažniausiai vaikai negali pasituštinti dėl baimės, yra vengiama gydyti skiriant klizmą ar žvakutes. Tokios priemonės taikomos paskutiniu atveju.
Ne mažiau svarbi vieta tenka ir mitybai. „Rekomenduojama riboti ryžius, miltinius, ypač kviečių, produktus, kavą ir šokoladą. Nors visgi nėra įrodymų, kad pastarieji du produktai labai kietintų vidurius. Šį negalavimą turinčio vaiko mityboje turėtų būti pakankamai skaidulių – virtų, žalių daržovių, vaisių su odele. Vidurius laisvinančiu poveikiu pasižymi aktinidijos, kiviai, džiovinti abrikosai, slyvos“, – patarė vaikų gastroenterologas.
Tačiau gydytojas su džiovintomis slyvomis patarė nepersistengti – jose yra žarnyno stimuliaciją skatinančių medžiagų, tad ilgainiui prie jų yra priprantama ir vėliau jos nebeduoda norimo poveikio.
Be to, specialistas pabrėžė, kad suvartojamų skysčių kiekis neturi poveikio vidurių laisvumui. Daugiau vandens gali reikėti nebent vartojant tam tikrus vaistus arba maisto skaidulas, nes sėlenos gali veikti tik tada, kai prisigeria pakankamai vandens.
Verta žinoti
Vidurių užkietėjimams turi įtakos ir pasikeitęs gyvenimo ritmas – daugiau sėdima, valgoma labiau rafinuoto maisto, mažiau suvartojama maisto skaidulų.
Neigiamai atsiliepia ir stresas. Dauguma žmonių į stresą reaguoja viduriuodami, bet kai kuriems, atvirkščiai, – viduriai kietėja.
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
Komentuoti: