Trumparegystės priežastis išlieka mįsle

Aigustė Tavoraitė
2016-10-14
Vaikai vis daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose įnikę į šiuolaikines technologijas ar palinkę prie knygų. Kaip tai atsiliepia jų akių sveikatai, šiandien, ketvirtadienį, minint Pasaulinę regėjimo dieną, klausiame oftalmologų.
Trumparegystės priežastis išlieka mįsle
Jei jau sergama trumparegyste, labai svarbi yra tiksli regėjimo korekcija. Jei anksčiau buvo galvojama, kad nekoreguojant trumparegystės ji progresuos lėčiau, dabartiniai tyrimai rodo, jog atvirkščiai – paliekant blogą matymą trumparegystė gali progresuoti netgi greičiau.

Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų. 



Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikos Vaikų akių ligų skyriaus vadovas gydytojas oftalmologas dr. Arvydas Gelžinis:
 
Daugiausia – trumparegių 

Maždaug 20–30 procentų vaikų Lietuvoje serga trumparegyste. Regėjimą koreguoti jiems prireikia akiniais arba kontaktiniais lęšiais. Tačiau tikslios statistikos, kiek šalies mastu yra paplitę vaikų regėjimo sutrikimai, neturime.
 
Trumparegystė paprastai susiformuoja 7–9 metų amžiaus vaikams, vėliau progresuoja nuo pusės iki dioprijos per metus greičiu iki 16–18 metų amžiaus. Kuo anksčiau sutrikimas atsiranda, tuo didesnio laipsnio trumparegystė formuojasi. Šio proceso kol kas yra neįmanoma sustabdyti. Yra taikomi eksperimentiniai gydymo būdai, tačiau juos siūlome tik išskirtiniais atvejais, kai matome, kad liga labai stipriai progresuoja.
 
Trumparegystė – didžiulė problema pasaulyje. Jei ji pasiekia itin aukštą laipsnį, gali tapti invalidizuojančia liga. Trumparegystė siejama su regėjimą negrįžtamai pabloginti galinčiomis akių ligomis: tinklainės degeneracija, tinklainės atšoka; didėja ir glaukomos atsiradimo rizika.
 
Nebūtinai kaltos technologijos
Dar nėra išsiaiškinta, kokios priežastys sukelia trumparegystę. Manoma, kad tam įtakos turi genetinis polinkis. Taip pat ligos formavimąsi skatina tam tikri išoriniai veiksniai. Tačiau konkrečiai jie vėlgi nėra žinomi. Trumparegystė siejama su mokymusi ir per trumpu buvimu gryname ore šviesiu paros metu.
 
Tyrimai parodė, jog kuo ilgiau vaikai praleidžia laiko žiūrėdami iš arti, pavyzdžiui, mokydamiesi, tuo labiau didėja rizika trumparegystei susiformuoti. Taip pat nustatyta, jog ligos rizika mažėja, jei vaikai kelias valandas išbūna lauke šviesiu paros metu. Tačiau dar nėra išsiaiškinta, kas išties lemia regėjimo prastėjimą – pats mokymasis ar buvimas patalpoje.
 
Šis klausimas išlieka atviras ir kalbant apie kompiuterio, televizoriaus, išmaniųjų įrenginių poveikį. Nėra įrodymų, kad jie tiesiogiai veiktų regėjimą. Tačiau neigiamą įtaką įžvelgsime, jei naudojimąsi tokiais prietaisais siesime su darbu žiūrint iš arti arba ilgesniu buvimu patalpoje. 
 
Veikia kompiuterių skleidžiama šviesa?

Kita vertus, pastaruoju metu pradedama kalbėti apie mėlynąją šviesos, kurią skleidžia kompiuteriai ir mobilieji telefonai, spektro dalį ir jos galimą žalingą poveikį akims. Neatsitiktinai atsirado ir specialūs darbui su kompiuteriu skirti akiniai, kurių filtrai padeda pašalinti neigiamą poveikį.
 
Tačiau šioje srityje dar vyksta tyrimai ir šis aspektas kalbant apie įtaką trumparegystei dar yra diskutuotinas dalykas. Vis dėlto yra nustatyta, kad mėlyna šviesa tikrai turi įtakos amžinei geltonosios dėmės degeneracijai atsirasti.
 
Patys nejaučia pablogėjimo
Vaikai paprastai susirgimo pradžioje nesiskundžia dėl pablogėjusio regėjimo. Jie tiesiog to nejaučia, nes jų veikla dažniausiai apsiriboja užsiėmimais, žaidimais žiūrint iš arti. Kas galėtų leisti tėvams pastebėti, kad jų vaikas pradėjo ne taip gerai matyti? Pavyzdžiui, jei vaikas pradėjo eiti arčiau televizoriaus, prisimerkia žiūrėdamas į tolį, nebepastebi, neatpažįsta tėvų iš tolo.
 

Tačiau iš pradžių ilgą laiką vaiko vizualinis elgesys gali išlikti normalus ir tėvams sunku pastebėti elgesio pokyčius. Todėl labai svarbu atlikti profilaktinius patikrinimus. Jie yra privalomi 2–3 ir 6–7 metų amžiaus vaikams. Vienerių metų mažylis turėtų būti patikrintas, jei yra papildomi rizikos veiksniai.
Pagrindinė trumparegystės prevencija yra 2–3 val. išbūti lauke šviesiu paros metu.
 
Jei vargina tam tikri funkciniai sutrikimai – akių nuovargis, trumpalaikiai vaizdo pasiliejimai, akis atpalaiduoti ir sustiprinti galima taikant specialių pratimų metodikas. Tačiau jie tikrai nebūtinai apsaugos nuo trumparegystės atsiradimo arba bus veiksmingi jau ja sergant.
 
Be to, jei jau sergama trumparegyste, labai svarbi yra tiksli regėjimo korekcija. Jei anksčiau buvo galvojama, kad nekoreguojant trumparegystės ji progresuos lėčiau, dabartiniai tyrimai rodo, jog atvirkščiai – paliekant blogą matymą trumparegystė gali progresuoti netgi greičiau.

 
Tarp kitko
Dar viena vaikų regos sutrikimų grupė – įgimtos, invalidizuojančios, stipriai pabloginančios regėjimą ligos. Tai – įgimta katarakta, glaukoma, įgimtos tinklainės distrofijos. Tokių atvejų skaičius išlieka stabilus, netgi stebima mažėjimo tendencija, nes vaikų šalyje apskritai mažėja.

 
Verta žinoti
Teigiama, kad Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį vaikų regėjimo sutrikimų išaugo daugiau nei dvigubai.
Daugelyje Europos šalių didėja sergamumas trumparegyste, siekia 30–40 proc. gyventojų. Azijos šalyse tarp studijuojančių jaunų žmonių beveik 80–90 proc. yra trumparegiai.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Nugaros smegenų navikas kėsinosi į gyvybę

    Nugaros smegenų navikas kėsinosi į gyvybę

    Telšiškė Kornelija Laurinavičiūtė (20 m.) jau vaikystėje žinojo turinti stuburo problemų, tačiau apie nugaros smegen...
    Gydytojas įspėja: pasaulyje kas 45 minutes dėl prostatos vėžio miršta po 1 vyrą

    Gydytojas įspėja: pasaulyje kas 45 minutes dėl prostatos vėžio miršta po 1 vyrą

    Lapkritis pasaulyje minimas kaip vyrų sveikatos mėnuo. Jo metu vyrai raginami atkreipti dėmesį į vieną pavojingiausių jų gyvybėms ...

    Budinti vaistinė


    Vaistininkai ragina SAM greičiau apsispręsti dėl skiepijimo vaistinėse

    Vaistininkai ragina SAM greičiau apsispręsti dėl skiepijimo vaistinėse

    Lietuvoje prasidėjus gripo sezonui į pacientų skiepijimą vis dar negali įsitraukti šalies vaistinės. Lietuvos vaistinių aso...
    „Camelia“ dar labiau sumažino medicininių kaukių kainą

    „Camelia“ dar labiau sumažino medicininių kaukių kainą

    Vienas didžiausių vaistinių tinklų „Camelia“ ketvirtadienį skelbia, kad visą spalį klientams suteiks galimybę apsaugin...

    Sveika šeima


    „Studentų maistas“ – ne vaistas

    Ne veltui džiovintų vaisių ir riešutų mišinys pramintas „studentų maistu“. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako juose dažnai rasite didelę dozę pridėtinio cukraus (tai, ko reikia kremtant mokslus pernakt). Taigi maišelis riešutų popiet tikrai nėra nekaltas ir sveikuoliškas užkandis, k...

    Sveikatos horoskopas


    Spalio 12 - 18 d.

    Avi­nas
    Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Nobelio medicinos premija paskirta virusologams H. Alteriui, Ch. Rice'ui ir M. Houghtonui

    Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui).

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kiek vorų jau suvalgėte?
    Henrikas Vaitiekūnas Kiek vorų jau suvalgėte?
    Šiuo metu šeimos gydytojai tapę beteisiais raštininkais
    Viktorija Andrejevaitė Šiuo metu šeimos gydytojai tapę beteisiais raštininkais
    Kas nepažįsta laikrodžių?
    Henrikas Vaitiekūnas Kas nepažįsta laikrodžių?

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica