Širdį išvargina ir permainingi orai

Aigustė Tavoraitė
2019-05-16
Viena diena primena vasarą, o kitą jau reikia ieškoti pirštinių – tokios pavasarinio oro išdaigos lydi pastarąsias savaites. Tačiau, pasirodo, tiek šokėjanti temperatūra, tiek kiti šio sezono klimato veiksniai veikia ne tik psichologiškai, bet ir atsiliepia širdies darbui.
Širdį išvargina ir permainingi orai
Staiga keičiantis slėgiui, kai temperatūra padidėja arba sumažėja 10 laipsnių, ypač jautriai reaguoja smegenų kraujotaka. Jeigu apėmė bendras silpnumas, ėmė mirgėti akyse, užgulė ausis, svaigsta galva, tirpsta galūnės, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju, nes tai gali būti ir insulto simptomai. Staiga atšilus orui ir pakilus slėgiui, kraujagyslės išsiplečia, padidėja kraujagyslių tonusas ir gali prasidėti spazmai.

Veikia klimatas

Kaip aiškina Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas dr. Mykolas Biliukas, disertacijoje nagrinėjęs Saulės, žemės ir vietos klimato veiksnių įtaką miokardo infarktą neseniai patyrusiems ligoniams, poveikį daro ne vien plūstelėjusi šiluma, bet ir didelė temperatūrų svyravimo amplitudė.

 
Tokie svyravimai, kai naktį temperatūra vos pakyla aukščiau nulio, o dieną – gerokai perkopia dvidešimt laipsnių – didesnio pavasarį saulės aktyvumo pasekmė. Dėl to šiuo metu ne tik dažniau pasitaiko magnetinių audrų, bet ir magnetinio lauko svyravimų.
Anot kardiologo, pacientams atsiliepia ir besikeičiantis atmosferinis slėgis. Taip nutinka formuojantis škvalui, kurių pavasarį taip pat padaugėja. „Pavasariui būdingi ir stipresni vėjai. Žinoma, kad širdininkams „pikčiausias“ iš priekio pučiantis vėjas“, – sako M.Biliukas.

 
Trinka kraujo spaudimas
Pašnekovas pabrėžė, kad veikiant temperatūros ir kitiems veiksniams padidėja nervinė įtampa, išsibalansuoja kraujo spaudimas, taip pat – jo krešumas, trinka širdies ritmas. Kardiologas aiškina, kad į atšilimą pirmiausia reaguoja nervų sistema, o ne įšyla kūnas – aktyvuojasi simpatinė jos dalis, kuri kelia spaudimą: „Taip pat dažnos tromboembolinės komplikacijos – garuodamas kraujas tirštėja, daugiau netenkama skysčių, prarandamas kalis, trinka širdies ritmas. Kieno kraujagyslės blogos, vargina stipresnė krūtinės angina.“
Nusilpus širdžiai ir pagilėjus jos nepakankamumui svaigsta galva, atsiranda ūžimas, silpnumas, vargina tinimai dusulys, kosulys. Situacijos nepagerina ir pavasarį varginančios alergijos, užklumpantys peršalimai ir kitos ūmios viršutinių kvėpavimo takų ligos.

 
Verta žinoti

Jautresniems žmonėms medikai pataria neskubėti mėgautis pavasario saule – šiuo metu lydi apgaulingas temperatūros pojūtis, žmonės skuba išsirengti, vaikšto plikais juosmenimis, o po to peršąla.
Užklupus šiltesniems orams 12–16 val. patariama laikytis siestos. Jeigu jau tenka leisti laiką tiesioginiuose saulės spinduliuose, dėvėti kepurę, pasirūpinti tinkama apranga. Reikėtų nesiimti sunkaus fizinio darbo, vengti streso, įtampos, nedalyvauti maratonuose per karščius.

 
Įdomu
Vėjui sustiprėjus, sumažėja drėgmės, todėl organizme gaminasi daugiau adrenalino, padidėja kraujospūdis, padažnėja pulsas. O artėjant audrai dėl įelektrinto oro gali įsiskausti galva, mausti senas žaizdas, randus, kaulus, taip pat padažnėti širdies plakimas ir pulsas, paūmėti astmos priepuoliai, migrena. Tuo metu organizme išsiskiria daugiau hormonų, todėl kamuoja nuotaikų kaita: euforiją ir džiugesį gali staiga pakeisti apatija. Sveikam žmogui orų kaita ligų nesukelia, tik gali pabloginti savijautą, lemti nuotaiką, sutrikdyti miegą ar sumažinti darbingumą. Jautresniems gali paūmėti lėtinės ligos, senos traumos, sukti sąnarius ir įsiskausti galva.
Teigiama, kad vėjuotas oras nepalankus į depresiją linkusiems žmonėms – tai gali sukelti nuotaikų kaitą, susijaudinimą, nepaaiškinamą nerimą. Būna sunku sutelkti dėmesį, nesinori dirbti. Šaltis skatina agresyvumą, norą rizikuoti. O prieš darganą gali be priežasties mausti pilvą, skaudėti skrandį, net trikti virškinimas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Psichologas per ekraną: už ir prieš

    Šiais laikais žmogus psichologo ar psichoterapeuto paslaugas gali gauti ir neiškėlęs kojos iš namų. Visgi spe...
    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

    „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

    Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

    „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

    razinka


    Sveika šeima


    Kaniterapija onkologinius pacientus įtraukia į gyvenimą

    „Oksidacinis stresas yra daugelio ligų šaltinis. Jeigu organizmas pasirengia tariamai kovai, jis iškart silpnėja. Visgi nors apie pusę pacientų patiria stresą, šunys yra pajėgūs jį sumažinti“, – sakė kaniterapijos specialistas, knygos „Didysis šuns šeimininko vadovas“ a...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Su kiekvienu laipsniu kyla ir savižudybių skaičius

    JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. „Jei turite psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos, nerimo sutrikimų, sergate depresija ar šizofrenija, ekstremalus karštis situaciją gali dar labiau paa&...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
    Pagalbos mirti dilemos
    Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
    Pažinti sapioseksualą
    Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą

    Naujas numeris