Parkinsono liga - lėtinė neurodegeneracinė liga, kurios metu progresuoja judėjimo sutrikimas. Dažniausiai jis pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Jei Parkinsono liga susergama jaunesniame amžiuje, dažniausiai tai būna susiję su genetiniu polinkiu sirgti šia liga.
 
Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad nemažai ligonių, įtarę Parkinsono ligą, patys kreipiasi į gydytojus. Būna, kad liga prasideda rankų drebėjimu. Tai yra labai pastebimas simptomas, nes žmogui tai sukelia diskomfortą. Drebulys jaučiamas tik vienoje kūno pusėje. Dažnai jis prasideda rankoje arba gali drebėti, pavyzdžiui, tik vienas pirštas. Drebulys dažniausiai pasireiškia ramybės būsenoje, kai žmogus nieko nedaro. Bandant atlikti veiksmą, šis turėtų sumažėti arba gali išnykti visai. Vėliau gali pradėti drebėti rankos, kojos, galva. Smarkiai padidėja raumenų tonusas. Tampa sunku pradėti ir baigti judesį. Taip pat būdingas raumenų sąstingis. Judesiai sulėtėja, neberyški veido mimika. Ilgainiui pakinta eisena, gali atsirasti seilėtekis, gausus prakaitavimas, sutrikti kalbėjimas, pasunkėti kramtymas, rijimas. Deja, dėl degeneracinių procesų smegenyse sutrinka ir psichika.
 
Sergantiems Parkinsono liga dažniausiai taikomas medikamentinis gydymas. Šiai ligai gydyti naudojami vaistai, kurie kiek įmanoma sumažina dopamino trūkumą. Nors Parkinsono liga nėra išgydoma, tačiau laiku pradėjus gydymą, jį tęsiant ir koreguojant pagal ligos eigą, galima palengvinti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę.
 
Atsako specialistė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurologijos skyriaus gydytoja neurologė Danguolė Šurkienė:
 
- Tik iki apie dešimt procentų Parkinsono ligos atvejų gali būti paveldima. Dažniau yra paveldimas polinkis ja susirgti. Svarbiausia yra aplinkos veiksniai, gyvenimo būdas, amžius, kitos ligos.
 
Parkinsono liga gydoma medikamentais. Jų turime įvairių grupių, įvairių formų, tačiau labai svarbu ir judėjimas, vaistų vartojimo, mitybos režimo laikymasis. Esant nepakankamai efektyviam vaistų veikimui yra ir chirurginio gydymo galimybė.
 
Diagnozavus ligą ir deramai parinkus gydymą, atsižvelgiant į vyraujančius simptomus, jų ryškumą, paciento amžių ir kitas ligas, stebint paciento būklę ir vis pagal reikalą koreguojant vaistų dozes bei vartojimo laikus labai ilgai galima stabilizuoti būklę. Tačiau ir pacientas turi būti aktyvus savęs gydymo dalyvis.
 
Turi laikytis gydytojo nurodymų, stebėti sveikatos pasikeitimus, kad galėtų kito apsilankymo pas gydytoją metu apie save viską papasakoti.  Taip pat svarbu reguliariai lankytis dėl gydymo koregavimo. Kas pacientui ligos gydymui tinka dabar, gali visai nebetikti po pusės metų.