Atsako specialistė
Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovė prof. Irena Butrimienė:

- Autoimuniniai artritai yra labiausiai invalidizuojančios sąnarių ligos, tačiau šiuolaikinės modernios gydymo technologijų, biologinės terapijos taikymas leidžia sumažinti iki invalidumo privedančių atvejų skaičių.
Priešingai nei kai kurie mano, amžius nėra lemiamas tokių artritų (ankilozinio spondilito, reumatoidinio, psoriazinio artrito) atsiradimo veiksnys, ligos gali užklupti ir jauną žmogų. Nors genetika turi nemažai įtakos šių ligų vystymuisi, sutrikimų priežastys dažniausiai yra kompleksinės – veikia tokie dalykai, kaip persirgtos įvairios ligos, infekcijos, išorės veiksniai, žalingi žmogaus įpročiai. Be to, esama ir dar nežinomų, nenustatytų priežasčių.

Pagrindiniai negalavimą lydintys simptomai – sąnarių skausmas, patinimas, sąnario funkcijos sutrikimas, ankilozinio spondilito atveju – ir uždegiminis nugaros skausmas.
Žmogus gali sau pagelbėti stengdamasis vengti peršalimų, atsisakydamas žalingų įpročių, stebėdamas savo sveikatos būklę ir, žinoma, nevėluodamas kreiptis medikų pagalbos.

Nors nėra daug žmonių, kurie ateina dėl tokių problemų, tačiau visi tokie atvejai yra labai rimti. Todėl svarbi užduotis – gebėti atpažinti autoimuninį artritą – tenka ir šeimos gydytojams. Jų švietimui, kad laiku atsiųstų mums tuos pacientus, skiriame daug dėmesio.
Laiku nustatyta autoimuninio artrito pradžia – lemiamas dalykas siekiant išvengti pacientų invalidumo. Tada dar yra galimybių suspėti sustabdyti procesą. Nors šios ligos kol kas nėra išgydomos, šiuolaikinio autoimuninių artritų gydymo tiklas – ilgailaikė remisija. Ji leidžia visiškai nejausti ligos ir gyventi gana pilnavertį gyevnimą.

Be to, gaila, kad medikai ir politikai šiuo klausimu turi skirtingą nuomonę. Valstybė turėtų nukreipti investicijas į tokių ligų gydymą, o ne į pašalpas negalios pakirstiems ligoniams. Esant deramai valstybės politikai galima būtų dar labiau minimalizuoti tokių susirgimų blogų išeičių kiekį.
 

---

Verta žinoti
Reumatoidinis artritas – viena dažniausių sąnarių uždegiminių ligų, kuria serga apie 1 proc. Lietuvos gyventojų.
Dažniausiai suserga vidutinio amžiaus, 30–50 metų, žmonės. Moterys serga dažniau.

Mūsų šalyje dėl kaulų-raumenų sistemos pažeidimų yra išrašoma net iki 49 proc. nedarbingumo pažymų. Pasak specialistų, blogas sveikatos priežiūros prieinamumas pacientams su kaulų-raumenų sistemos pažeidimais Lietuvai kasmet kainuoja iki 1,8 mlrd. litų.

Judėjimo atramos organų ligos vis dar yra viena dažniausių invalidumą nulemiančių priežasčių Europos Sąjungoje. Dėl šių negalavimų kenčia per 100 mln. Europos gyventojų, 30–40 proc. visų žmonių skundžiasi raumenų ir kaulų problemomis.

Pagal paplitimą judamojo aparato ligos yra trečioje vietoje tarp visų ligų – apie 24 proc. viso pasaulio gyventojų turi pažeistą griaučių, sąnarių ir raumenų sistemą.