Dirgina ir nedidelis kiekis

Šie plika akimi nematomi, bet uždaroje patalpoje milijonais aptinkami organizmai gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę. Namų dulkių erkutės savaime nėra kenksmingos ir ligų neplatina, tačiau yra alergiją sukeliančių medžiagų šaltinis.
 
„Organizmo reakciją sukelia ne pati gyva namų dulkių erkutė, o jos atplaišos, ekskrementai. Tai – be galo mažos dalelės, kurios į kvėpavimo takus patenka kartu su dulkėmis. Varginantiems simptomams atsirasti pakanka labai nedidelio jų kiekio. Nebūtina erkutėms įsisukti į patalus – jautriam žmogui tiesiog užtenka pakvėpuoti tokios patalpos oru“, – sakė gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė.
 
Erkutės gali veistis visus metus ten, kur šilta, minkšta, drėgna. Daugiausia jų randama patalynėje, čiužiniuose, minkštuose balduose, žaisluose, kilimuose, užuolaidose, spintose. Erkutės gali gyventi ir naminio gyvūnėlio kailyje. Viena erkutė išgyvena apie šešias savaites, tačiau šie gyviai sparčiai dauginasi.
 
Alergijos namų dulkių erkutėms simptomai panašūs į kitų alergijų požymius. Patinsta nosies, sinusų ir akių gleivinės, teka nosis, ašarojama, kosėjama, čiaudėjama. Tačiau skirtingai nei žiedadulkių sukeliamos alergijos atveju, jautrumas erkutėms išlieka ištisus metus. Aštresni simptomai – sunkesnis kvėpavimas, slogavimas, dusulio priepuoliai daniau gali varginti naktį arba iš pat ryto. Vasarą situacija šiek tiek gali pagerėti dėl dažniau vėdinamų patalpų.
 
Negydant gali komplikuotis
„Jautrumas namų dulkių erkutėms dažniausiai išryškėja mažame amžiuje, kartais – paauglystėje, jaunystėje, rečiau pasitaiko vyresniems žmonėms. Labai svarbu pastebėjus požymius nusiųsti vaiką išsitirti, neleisti įsisiūbuoti alergijai. Negydoma ji gali pereiti į rimtesnes ligas“, – pabrėžė gydytoja.
 
Pasak jos, pirmiausia padidėja rizika greičiau pasigauti infekciją, uždegimą. Dažniau sergama otitais, sinusitais, ilgainiui gali susiformuoti obstrukcinis bronchitas arba astma. Aišku, ligos eiga labai priklauso ir nuo genetinio veiksnio.
 
„Kai vaikui sunkiau kvėpuoti, jis būna prasižiojęs, dėl to netinkamai formuojasi dantų sąkandis, kinta veido konfigūracija. Jei alergiją pradedama gydyti kaip nuolat varginančią slogą įvairiais purškalais, lašinami vaistai, neigiamai veikiama gleivinė, skatinami formuotis polipai, rimta komplikacija – uoslės praradimas“, – aiškino specialistė.  
Gydoma alergija yra geriamaisiais ar į nosį purškiamais antihistamininiais medikamentais, bet vienas efektyviausių pagalbos būdų – specifinė imunoterapija.
 
„Tuomet simptomai yra slopinami ne laikinai, bet veikiama ligos atsiradimo priežastis. Per dvejus penkerius metus reguliariai atliekant išgryninto alergeno ekstrakto injekcijas jautrumą alergenui galima sumažinti“, – sakė N.Vaičiulionienė.
 
Tinkamai tvarkyti namų aplinką
Sumažinti dulkių erkių kiekį galima atitinkamai tvarkant gyvenamąją aplinką: patalynę vilkti į specialius sintetinius užvalkalus, vengti plunksninių antklodžių ir pagalvių, atsisakyti kilimų, minkštų baldų, vietoj užuolaidų rinktis žaliuzes, knygas laikyti uždarose lentynose.
 
Taip pat – reguliariai vėdinti patalpas, palaikyti 18–20 laipsnių oro temperatūrą ir 45–50 proc. santykinę drėgmę. Vaikui vietoj dvidešimties minkštų žaislų verčiau turėti vieną, kuris būtų dažnai išskalbiamas.

---

 
Verta žinoti
Kas antro alerginio rinito priežastis – namų dulkių erkės.
Viename namų dulkių grame yra 2000 namų dulkių erkių. Pavyzdžiui, viename čiužinyje jų galima rasti arti 1,5 milijono.
 
Erkėms veistis ir augti palankiausia 20–25 laipsnių temperatūra. Vasarą erkių yra didžiausi kiekiai: mediniuose namuose – apie 600 erkių 1g dulkių, mūriniuose – apie 210, blokiniuose – apie 220.