Po darbo, ypač vasarą, mane vargina blauzdų skausmas. Mano oda balta ir plona, tad lengvai „persišviečia“ kraujagyslės. Ar tai – jau venų varikozės požymis?
Jurgita, 33 metai
Dažniausiai venų varikozę nulemia paveldimumas. Taigi visų pirma atidesni derėtų būti tie, kurių tėvai, seneliai ar kiti giminaičiai yra susidūrę su šiuo sutrikimu. Aišku, gyvenimo būdas, antsvoris, darbo pobūdis – jei ilgai stovima, sėdima – irgi padidina ligos riziką, taip pat sergamumas didėja su amžiumi.
Daliai žmonių sutinusios ir pavargusios kojos – neišvengiamas vasaros palydovas. Tačiau už tokių, atrodo, nekaltų simptomų gali slėptis rimta liga, negydoma galinti sukelti sunkias komplikacijas – kojų venų nepakankamumą.
Venomis kraujas teka aukštyn, širdies link. Sutrikus venų vožtuvų veiklai ir padidėjus spaudimui sulėtėja kraujotaka ir dėl to ilgainiui venos ima ilgėti, po oda susidaro mazgų.
Atsako specialistas
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas kraujagyslių chirurgas Nerijus Bičkauskas, turintis per 25 metų darbo patirtį:
Ligą dažniausiai paveldi
- Pirmieji apie venų varikozę įspėjantys simptomai nėra matomi išoriškai – žmogus jaučia kojų nuovargį, tinimą, sunkumą, naktį kamuoja mėšlungis. Tokie požymiai rodo venų nepakankamumą.
Aišku, ypač moterys dažnai tokių simptomų nesureikšmina ir tik jau išryškėję kraujagyslių mazgai jas atveda pas gydytoją. Kita vertus, remiantis dabartinėmis teorijomis, nors ir išoriškai negražūs, išsiplėtę venų mazgai veikia kaip amortizatorius, sulaikantis veninį smūgį į kojas, kai kūno padėtis iš horizontalios keičiama į vertikalią. Todėl svarbu suvokti, kad išsiplėtę matomi venų mazgai – tik ligos pasekmė, o gydyti reikia pažeistą kamieną, venų magistrales.
Dažniausiai venų varikozę nulemia paveldimumas. Taigi visų pirma atidesni derėtų būti tie, kurių tėvai, seneliai ar kiti giminaičiai yra susidūrę su šiuo sutrikimu. Aišku, gyvenimo būdas, antsvoris, darbo pobūdis – jei ilgai stovima, sėdima – irgi padidina ligos riziką, taip pat sergamumas didėja su amžiumi.
Nauji metodai mažiau traumuoja
Bet kuriuo atveju atsiradus minėtiems simptomams geriau nelaukti, kol liga progresuos. Jei liga nėra pažengusi, šiandien žmogui galima efektyviai padėti.
Dar praėjusio šimtmečio pabaigoje atsiradęs diagnostikos ir gydymo kokybinis šuolis pakeitė venų patologijos suvokimą, išplėtė pagalbos galimybes. Pažangiausias šiandien taikomas venų varikozės gydymas – endovaskulinis: tai operacijos lazeriu, radijo dažniu, garais. Gydymas lazeriu – populiariausias mūsų šalyje ir bene universaliausias metodas, nesukeliantis didelių nepatogumų.
Anksčiau atliekama atvira operacija labai traumuodavo žmogų, dėl ilgo pooperacinio laikotarpio jis ilgam laikui iškrisdavo iš įprastinio dienos ritmo. Tuomet chirurgas šalindavo visą venos kamieną, nors, tarkim, jo du trečdaliai būdavo sveiki. Vena būdavo ištraukiama per pjūvį kirkšnyje. Po tokios procedūros vėl galėdavo formuotis kraujosrūvos, kurios vėliau dažnai būna naujai besiformuojančios varikozės priežastimi.
Dabar galima gydyti tik konkrečius segmentus, nuskausminimo pakanka tik toje vietoje, kur duriamas kateteris. Pacientui klinikoje užtenka praleisti kelias valandas ir jis gali savo kojomis grįžti namo, išlieka darbingas. Nauji metodai leidžia gydyti ir vyresnius žmones, lydimus sunkesnių patologijų.
Naujiena – gydymas klijais
Naujausias greitas ir neskausmingas gydymo būdas – venų klijavimas. Tuomet per vieną dūrį be papildomo nuskausminimo vena tiesiog suklijuojama. Jos sienelės sulimpa, o kraujas į širdį grįžta šalia esančiomis sveikomis venomis.
Kai iš pažeistų venų pašaliname spaudimą, jos nebesiplečia. Po procedūros nereikia jokių tvarsčių ir elastinių kojinių, nenukenčia paciento darbingumas. Tačiau klijai yra pakankamai brangūs, tai kiek stabdo procedūrų populiarėjimą mūsų šalyje.
Minėtieji gydymo metodai naudojami tik giliai esančių venų kamienams, magistralėms gydyti. O paviršiuje matomi mazgai „užrakinami“ vaistais naudojant skleroterapiją.
Be to, labai svarbu, jog tas pats gydytojas gebėtų ir diagnozuoti (naudojant ultragarsą) ligą, ir operuoti, ir sklerozuoti venas. Tuomet pacientas nuo pradžios iki galo yra prižiūrimas to paties specialisto, gerai žinančio ligos eigą.
Tokios palaikomosios priemonės kaip kojų masažas, elastinės kojinės, tepalai, kojų pakėlimas ir kt. – daugiau profilaktika nei gydymo būdas. Aišku, tai gali šiek tiek sulėtinti procesą, tačiau rezultatą pasiekti pavyks tik pašalinus ligos priežastį.
Negydant venų varikozės ilgainiui gali atsiverti trofinės opos, susidaryti trombai.
Verta žinoti
Venų varikoze dažniausiai serga 30–40 proc. darbingo amžiaus ir apie 70 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Maždaug 60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų polinkį sirgti venų varikoze paveldi iš tėvų. Maždaug 10 proc. pacientų reikalingas medicininis gydymas.
Dar viena gydymo naujovė – išbandomas 1920 nm bangos lazeris, kuris leis atlikti dar tikslesnes venų varikozės gydymo operacijas.
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
Komentuoti: