Išgyventi menopauzę: kiekvienai išbandymas skirtingas

Aigustė Tavoraitė
2016-01-21
Menopauzė – natūralus, tačiau dažnai sudėtingas moters gyvenimo etapas. Jo metu ypač reikia pasirūpinti sveikata. Tai tapo aktualu, nes pailgėjus dailiosios lyties gyvenimo trukmei klimaksinis laikotarpis jau užima trečdalį moters amžiaus.
Išgyventi menopauzę: kiekvienai išbandymas skirtingas
Ne visi menopauzės periodu moterį lydintys simptomai yra pavojingi, tačiau dažnai jie stipriai paveikia gyvenimo kokybę. Įprastai moterį vargina vegetaciniai simptomai: karščio pylimai, prakaitavimas, nemiga, padidėjęs jautrumas.

Veikia visą organizmą

„Matematinis menopauzės vidurkis yra 51–52 metai, tačiau kai kurioms moterims ji gali pasireikšti ir anksčiau. Tuomet išsenka endokrininė kiaušidžių funkcija, keičiasi bendra moters savijauta, atsiranda ne tik psichologinių bėdų, bet ir viso organizmo pokyčių“, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas akušeris ginekologas docentas Jonas Ališauskas.
 
Ne visi šiuo periodu moterį lydintys simptomai yra pavojingi, tačiau dažnai jie stipriai paveikia gyvenimo kokybę. Įprastai moterį vargina vegetaciniai simptomai: karščio pylimai, prakaitavimas, nemiga, padidėjęs jautrumas.
 

Dėl estrogenų trūkumo pradeda keistis oda, jungiamasis audinys, atrofuojasi gleivinės. „Tada moterys kreipiasi dėl makšties, išsausėjimo, skausmo, perštėjimo, niežėjimo, skausmingų lytinių santykių. Veikiama ir šlapimo pūslės gleivinė – gali atsirasti urogenitalinis sindromas, šlapimo takų infekcijos, dirglioji šlapimo pūslė ir kitos problemos“, – kalbėjo gydytojas.
 
Sumažėjęs hormonų kiekis atsiliepia ir lipidų apykaitai, padidėja širdies bei kraujagyslių ligų bei insultų rizika. Menopauzės periodu gerokai pagreitėja osteoporozės procesas: kaulai tampa trapesni, padidėja lūžių rizika, jų gijimas komplikuojasi.
 
Kompensuoja hormonų trūkumą
Pasak J.Ališausko, kiekviena moteris menopauzės simptomus išgyvena skirtingai. Tačiau kai tai pradeda stipriai veikti gyvenimo kokybę, daliai moterų prireikia ne tik specialaus ištyrimo, bet ir kompensuoti lytinių hormonų trūkumą.
 
Dėl pakaitinės hormonų terapijos verda aštrios diskusijos: tvirtinama, kad ji padidina gimdos gleivinės, kiaušidžių bei krūties vėžio, trombozių riziką.   
 
„Taikant pakaitinę hormonų terapiją menopauzės simptomai sušvelninami, o kartais jų visai pavyksta išvengti. Šio gydymo metodo nereiktų bijoti, nes jis vienareikšmiškai duoda daugiau naudos nei žalos, jei nėra konkrečių kontraindikacijų, neleidžiančių taikyti tokios terapijos“, – tikino specialistas.
 
Gydant sudaroma individuali schema, pacientės nuolat stebimos, atliekami tyrimai. Gydytojo pastebėjimu, estrogenai palankiai veikia kraujagysles, lipidų apykaitą, mažina osteoporozės riziką ir gerina kraujotaką.
 
„Tačiau vyresnėms nei 60 metų moterims įsijungia kiti mechanizmai. Todėl vyresniame amžiuje širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai estrogenai nebenaudojami, nes duoda daugiau žalos. Bet hormonų terapiją taikant nuo menopauzės pradžios, tokių ligų pasitaiko mažiau“, – aiškino J.Ališauskas.


Renkasi ir fitoterapiją
Kiaušidžių funkcija keičiasi jau premenopauziniu laikotarpiu. Kai kiaušidės nebegamina progesterono – motinystės hormono, pradeda dominuoti estrogenai. Tada išveši gimdos gleivinė, daug pacienčių kreipiasi dėl neaiškaus, nereguliarus kraujavimo ir pan. Tuomet yra gydoma progesterono preparatais.
 
„Kuo anksčiau prasideda menopauzė ar dėl kokių nors priežasčių teko pašalinti kiaušides, tuo yra svarbiau skirti gydymą hormonais. Jei negydoma, moteris yra žalojama“, – pastebėjo medikas.
 

Ieškančios natūralių pagalbos priemonių moterys renkasi fitoterapiją. „Šiandien šios terapijos taikymo efektyvumą pagrindžiančių duomenų nėra. Tačiau daliai moterų įvairios augalinės kilmės medžiagos duoda teigiamą poveikį. Kai kuriais atvejais yra ir placebo efektas“, – sakė J.Ališauskas.

 
Verta žinoti
Pajutus pirmuosius menopauzės simptomus rekomenduojama:
Mesti rūkyti, rečiau vartoti arba atsisakyti alkoholinių gėrimų.
 
Per dieną išgerti iki 2 litrų skysčių.
Osteoporozės profilaktikai valgyti daug kalcio turintį maistą arba vartoti jo preparatus.
 
Maitintis nedidelėmis porcijomis – iki 6 kartų per dieną. Atsisakyti griežtų dietų, valgyti daugiau daržovių, vaisių, javų produktų.
Apriboti gyvulinių riebalų vartojimą. Kontroliuoti saldaus, riebaus, kepto maisto vartojimą ir kt.
 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Psichologas per ekraną: už ir prieš

      Psichologas per ekraną: už ir prieš

      Šiais laikais žmogus psichologo ar psichoterapeuto paslaugas gali gauti ir neiškėlęs kojos iš namų. Visgi spe...
      Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

      Akušeriai lenda iš gydytojų šešėlio

      „Pagaliau nebereikės, negražiai kalbant, virti gydytojui kavos“, – ilgai lauktais pokyčiais džiaugiasi Lietuvos ...

      Budinti vaistinė


      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vaistinėlė padės pasiruošti blogiausiam scenarijui

      Vasaros sezonui įgaunant pagreitį, specialistai perspėja atkreipti dėmesį į kelionių vaistinėlės sudėtį – ją būtina ruo&scar...
      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      Istorijos dulkes nupūtus: neįprastos pokario vaistinės

      „Sperminas skystas – vartojamas prie bendro silpnumo, po infekcinių susirgimų, prie neurastenijos, prie širdies...

      razinka


      Sveika šeima


      Kaniterapija onkologinius pacientus įtraukia į gyvenimą

      „Oksidacinis stresas yra daugelio ligų šaltinis. Jeigu organizmas pasirengia tariamai kovai, jis iškart silpnėja. Visgi nors apie pusę pacientų patiria stresą, šunys yra pajėgūs jį sumažinti“, – sakė kaniterapijos specialistas, knygos „Didysis šuns šeimininko vadovas“ a...

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Su kiekvienu laipsniu kyla ir savižudybių skaičius

      JAV psichiatrė dr. Narissa Price perspėja, kad ekstremalaus karščio pavojai kur kas didesni nei vien dehidratacija ar šilumos smūgis. „Jei turite psichikos sveikatos problemų, pavyzdžiui, nuotaikos, nerimo sutrikimų, sergate depresija ar šizofrenija, ekstremalus karštis situaciją gali dar labiau paa&...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Margarita Jankauskaitė Lyčių lygybė – ilgalaikės taikos architektė
      Pagalbos mirti dilemos
      Paulius Skruibis Pagalbos mirti dilemos
      Pažinti sapioseksualą
      Henrikas Vaitiekūnas Pažinti sapioseksualą

      Naujas numeris