90 proc. pacientų, kuriems buvo diagnozuoti akmenys inkstuose ar šlapimtakiuose, gali būti sėkmingai gydomi ekstrakorporinės litotripsijos būdu. Tai reikėtų vadinti operacija, nors nei skalpelio, nei pjūvio, nei narkozės čia nebus. Litotripsijos metu galingu aparatu, vadinamu litotriptoriumi, aptinkami ir smūginėmis bangomis suskaldomi akmenys šlapimtakiuose.
Litotripsija taikoma, kai akmens skersmuo yra nuo 5 iki 25 mm. Aukštos energijos akustinės bangos nukreipiamos tiksliai į šlapimo takuose ar inkste esantį akmenį ir jį suskaldo. Prieš atliekant operaciją pacientui suleidžiama skausmą malšinančių vaistų. Proceso metu vykdoma rentgeno kontrolė. Sutrupėjus akmeniui, mažesni gabaliukai dažniausiai lengvai pasišalina su šlapimu.
Procedūra vidutiniškai trunka apie 40 minučių. Atliekama dienos stacionaro sąlygomis. Pacientas dažnai tą pačią dieną išleidžiamas namo. Po dviejų savaičių reikia atlikti kontrolinį rentgenologinį tyrimą, kuriuo nustatoma, ar akmuo buvo visiškai sunaikintas.
Tai yra gana saugi procedūra. Komplikacijų pasitaiko retai. Dažniausia – tranzitorinė hematurija – žmogus šlapinasi su kraujo priemaiša. Po kelių pasišlapinimų tai turėtų praeiti. Infekcijos po litotripsijos pasitaiko tik apie 5 procentams žmonių. Galimos subkapsulinės hematomos (pakraujavimas po inksto kapsule), kurios dažniausiai rezorbuojasi.
Litotripsija netaikoma tik tiems ligoniams, kurie serga gyvybei pavojingomis širdies ligomis ir kurių akmenys yra kauliniame dubenyje.

---

 
Atsako specialistas
Gydytojas urologas Tomas Perkauskas:

- Būna atvejų, kai akmuo skyla iš pirmo karto. Pasitaiko – iš antro ar trečio arba visai neskyla. Tuomet siūlomi kiti gydymo metodai. Procedūros skausmingumas priklauso nuo žmogaus skausmo suvokimo slenksčio. Vieni procedūros metu būna apsnūdę, kiti – reaguoja labai jautriai. Nepaisant to, kad prieš procedūrą į raumenis suleidžiama nuskausminamųjų. Litotripsijos nerekomenduojama atlikti nėščiosioms, žmonėms, kurie turi kraujo krešėjimo problemų, serga inkstų nepakankamumu ir panašiai. Ligoniui už šią procedūrą mokėti nereikia. Ji yra kompensuojama. Tereikia turėti šeimos gydytojo siuntimą į urologijos skyrių.