Šeimos gydytoja rekomenduoja pirmokui sūnui išoperuoti adenoidus. Esu girdėjusi, kad galimas gydymas ir be operacijos. Pastarosios vengiu, kadangi kalbama, jog vaikai tuomet dažniau „pasigauna“ plaučių uždegimą ir panašiai. Ar tai tiesa?
Elvyra, 37 m.
Gydytojai tvirtina: tai, kad tonzilės ar adenoidai bus išoperuoti, tikrai nereikš, jog vaikas dažniau sirgs plaučių uždegimu.
Nosirayklės limfoidinio audinio išvešėjimą gali lemti silpnas imunitetas, saldumynų vartojimas, persivalgymas. Jei tėvai namuose rūko, dūmai alergizuoja ir įjautrina limfoidinį audinį. Moksliškai įrodyta, kad vaikų, kurių tėvai rūko, limfoidiniai audiniai gali būti žymiai didesni nei nerūkančiųjų šeimose.
Atsako specialistas
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vyresnysis ordinatorius gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba:
.jpg)
- Adenoidai operuojami dažniausiai dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirmiausia, kai vaikai labai dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų uždegimais. Nuolat kartojasi pūlingos slogos, kosulys, ausų uždegimai. Tuomet adenoidus operuojame todėl, kad tai - infekcijos židinys.
Limfoidinis audinys turi tokias įlankėles, kuriose apsigyvena bakterijos. Jas itin sunku išnaikinti. Kita adenoidų šalinimo priežastis – blogas kvėpavimas pro nosį. Išvešėję adenoidai trukdo vaikui normaliai įkvėpti. Ilgainiui gali sutrikti net veido formavimasis: jis pasidaro pailgas, keičiasi viršutinio žandikaulio padėtis, kinta ir sąkandis. Įprastai, kai kvėpuojame, liežuvis yra atsirėmęs į kietąjį gomurį, dėl to vaikams kietasis gomurys ir dantys formuojasi aplink liežuvį. Jei vaikas nuolat kvėpuos išsižiojęs, liežuvis nebeatliks fiksatoriaus „vaidmens“. Tuomet žandikaulis siaurės ir pasislinks į priekį.
Adenoidai – limfoidinis audinys, kuris aktyviausias yra tarp trečių – septintų gyvenimo metų. Paskui jo aktyvumas mažėja ir iki dvidešimties metų adenoidai dažniausiai visiškai išnyksta. Pats organizmas jų funkciją mažina ir tad tai rodo, jog adenoidai nėra organas, be kurio žmogus negalėtų gyventi. Pavyzdžiui, tonzilės, jei jos sveikos, funkcionuoja ir antikūnus gamina iki senatvės. Atlieka infekcijos, patekusios į kvėpavimo takus, atpažinimo funkciją. Yra įrodyta, kad pašalinus adenoidus, bendras imunitetas visiškai nepasikeičia.
Lygiai taip pat ir su tonzilėmis. Jei vaikas dažnai serga, jos tampa labiau infekcijos židiniu, alinančiu organizmą, nei organu, kuris kovoja su infekcija. Toks pats limfoidinis audinys, kuris yra adenoiduose ir tonzilėse, jis yra visoje žmogaus kvėpavimo takų gleivinėje. Dėl to net pašalinus adenoidus vietinio imuniteto funkcija išlieka. Jei imunitetas stiprus, net įkvėpus tuberkuliozės mikrobakterijų, mūsų organizmas yra pajėgus su jomis susidoroti.
Tačiau jei esame pavargę, neišsimiegoję, dažnai sergame, vaikai, pavyzdžiui, dar dažnai serga alergine sloga arba bronchine astma, kvėpavimo takų gleivinė jau yra pakitusi. Tuomet bet koks virusas ar bakterija lengvai prisikabina prie tokios gleivinės ir net turėdami didžiausius adenoidus, tokie pacientai dažnai sirgs ir turės kitų problemų. Tad dažnesnis sirgimas peršalimo ligomis yra susijęs su bendru kvėpavimo takų gleivinės atsparumu. Tai, kad tonzilės ar adenoidai bus išoperuoti, tikrai nereikš, jog vaikas dažniau sirgs plaučių uždegimu.
Vienintelis būdas, kuris leidžia sumažinti adenoidus, jų dydį, arba infekciją be operacijos, - intranazaliniai kortikosteriodai. Šie vaistai buvo išrasti alergijai gydyti. Dabar jie vis dažniau vartojami kaip priemonė, mažinanti uždegimą nosies gleivinėje ir ant adenoidų paviršiaus. Adenoidai nuo šių vaistų gali sumažėti net perpus. Daliai dažnai sergančių vaikų, kai sloga užsitęsia, pradėjus purkšti šį medikamentą, būklė žymiai pagerėja, sumažėja nosies užgulimas. Vaikas gali pasveikti ir be operacijos. Šie vaistai nėra pavojingi, nes nepatenka į kraują.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
Komentuoti: