Žingsniai širdinės sveikatos link

Aigustė Tavoraitė
2018-09-28
Skaičiuojama, kad širdies ir kraujagyslių ligų pakirstų žmonių iki 2030 metų gali išaugti net iki 23 milijonų. Gydytojai pabrėžia, kad net 80 proc. ankstyvųjų mirčių nuo šių ligų gali būti išvengta arba pristabdyta, mat didžiąja dalimi širdinė sveikata priklauso nuo to, kiek patys sau skiriame dėmesio ir įsitraukiame į rizikos veiksnių valdymą.
Žingsniai širdinės sveikatos link
Kardiologai įvardija 25 rizikos veiksnius, kuriuos vertinant galima prognozuoti tikimybę pacientui susirgti širdies ir kraujagyslių liga. Bene pats svarbiausias kalbant apie širdinę sveikatą – kraujagyslių sveikata. Ir čia pacientas pats puikiai gali įsitraukti – atsakyti, ar jo kraujospūdis yra normalus.

Pradėti nuo mažų įpročių
„Sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų vis dar kelia didžiulį susirūpinimą ne tik besivystančiose šalyse. Tai išlieka ir didele civilizuotų visuomenių sveikatos problema.
Turbūt tik galime save guosti, kad jei ne sėkmingai veikianti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, sergamumo ir mirštamumo rodikliai būtų dar didesni. Kai kuriuose rajonuose situacija išties gerėja“, – sako Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius Raimondas Kubilius.
 
Jis pastebėjo, jog minint Širdies sveikatos dieną specialistai kviečia atkreipti dėmesį ne tik į tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos turi būti kontroliuojamos populiaciniu lygmeniu, šalies mastu sudarant sąlygas gyventojams rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, bet vis labiau atsisukama į patį pacientą. 

„Akcentuojama, kad nuo mažų kasdienių pokyčių, savotiškų iššūkių sau labai priklauso, kokia bus žmogaus širdinė sveikata ir kaip pavyks kontroliuoti širdies ligas. Neatsitiktinis ir šiandienos Pasaulinės širdies federacijos šūkis –„Iš širdies į širdį“, - aiškino gydytojas.
 

„Kiekvienas mūsų gali kad ir nuo šios dienos pradėti gyventi sveikiau, pažadėti sau, kad nesinaudosiu liftu, eidamas į darbą ar grįždamas iš jo įveiksiu didesnį atstumą, praturtinsiu mitybą daugiau vaisių ir daržovių, skirsiu laiko didesniam fiziniam aktyvumui. Taip pat – koreguosiu turimus širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius, žinosiu ir sieksiu rekomenduojamų tikslinių cholesterolio koncentracijos, arterinio kraujospūdžio verčių“, – sakė profesorius Raimondas Kubilius.

 
Ligos keičia veidą
Anot R.Kubiliaus, nors jau gebama gydyti, koreguoti širdies ir kraujagyslių ligas, naujus iššūkius gydytojams šiandien kelia besikeičiantis jų fenotipas. „Atsiranda vis daugiau pacientų, kurie suserga anksčiau ir nebepatenka į profilaktikos kalendorių pagal dabartines amžiaus ribas, kada jau būtų galima nustatyti padidėjusią riziką. Vis dažniau susiduriama su atvejais, kai ūminis miokardo infarktas „trenkia“ kaip žaibas iš giedro dangaus ir ištinka žmogų, kuris iki tol, rodėsi, buvo visiškai sveikas. Ir tik grįžtelėjus atgal pastebima, kad ne vienerius metus asmuo turėjo nekoreguotus rizikos veiksnius - padidėjusį kraujospūdį, rūkė, gydytojas jau buvo paskatinęs atkreipti dėmesį į padidėjusią cholesterolio koncentraciją. Taigi iš esmės turime paaiškinimą, kodėl tos ligos atsiranda staiga ir netikėtai. Blogiausia, kad paprastai rizikos veiksniai būna nebylūs“, – kalbėjo Lietuvos širdies asociacijos prezidentas.
 
Pamatas – kraujagyslių sveikata 
Šiandien kardiologai įvardija 25 rizikos veiksnius, kuriuos vertinant galima prognozuoti tikimybę pacientui susirgti širdies ir kraujagyslių liga. „Bene pats svarbiausias rizikos veiksnys kalbant apie širdinę sveikatą – kraujagyslių sveikata. Ir čia pacientas pats puikiai gali įsitraukti – atsakyti, ar jo kraujospūdis yra normalus. Jei jis padidėjęs, tinkamai jį koreguoti medikamentinėmis ir nemedikamentinėmis priemonėmis. Antra, atsakyti, kokia cholesterolio koncentracija. Jį pradėti sekti kardiologai rekomenduoja jau sulaukus 25 metų. Jei tyrimas normalus, jį iki 40-ies metų galima kartoti tik kas penkerius metus“, – pabrėžė gydytojas.
 
Toliau jis akcentavo sveikos mitybos rekomendacijas. Šios per pastaruosius metus nesikeitė – pagal galimybę reikėtų rinktis mažo riebumo įvairius pieno produktus, suvartoti tris keturias porcijas daržovių per dieną, nevartoti hidrintų riebalų, esant galimybei rekomenduojama vieną du kartus per savaitę valgyti žuvies, nepiktnaudžiauti valgomąja druska.
„Kas yra nauja – sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis rekomenduojamas raciono papildymas nesūdytais riešutais. Ypač tai svarbu rūkaliams, nes riešutuose yra vitaminų ir antioksidantų“, – pridūrė R.Kubilius.
Itin svarbūs mikroelementai širdies ligų profilaktikai yra kalis, magnis. Anot kardiologų, širdininkams jų dažnai trūksta, tad ypač jei yra prastai pasisavinamos maisto medžiagos, aktyviai sportuojama, o antrinei prevencijai kai vartojami vaistais, diuretikai. Esant nevisavertei mitybai savo vietą suranda ir maisto papildai, tačiau kai žmogui dar nėra diagnozuota struktūrinė širdies liga.

 
Išskiria genetikos vaidmenį
„Vis dėlto, kalbant apie rizikos veiksnius, akivaizdu, kad šiandien ne viską iki galo žinome. Nereti tokie atvejai, kai pacientą ištinka ūminis miokardo infarktas, nors tų rizikos veiksnių kaip ir nėra. Savo ruožtu ligos išraiška būna stipri, ryškios aterosklerozinės plokštelės širdies raumenį maitinančiose kraujagyslėse. Tai vis didesnį dėmesį verčia skirti genetikai, kuri predisponuoja kurios nors ligos veikimo mechanizmus. Taigi susidaro kaip ir uždaras ratas, – pabrėžė R.Kubilius. –
 
Dėl to ir Europos kardiologų draugija, širdinę sveikatą kontroliuojančios institucijos remiasi į populiacinius valdymo veiksnius, ieško būdų, kaip pagerinti sveikos gyvensenos infrastruktūrą, kad žmonės galėtų būti fiziškai aktyvesni, galbūt riboti tam tikro maisto pasirinkimą. Tai leis pamatyti greičiausius rezultatus.“

Pašnekovas priminė, kad ne mažiau svarbu, kad kiekviena šeima turėtų savo sveikos gyvensenos ambasadorių, kuris šeimą, giminę, kaimynus, kitus aplinkinius galėtų įtraukti į tokios gyvensenos propagavimą.

 
Verta žinoti
Viršutinė kraujospūdžio riba (sAKS) neturėtų viršyti 140, bendras cholesterolio rodiklis turėtų būti mažiau kaip 5 mmol/l, „blogasis“ cholesterolis (MTL–Ch) – ne daugiau kaip 3mmol/l.
 
Kad sportas stiprintų širdies ir kraujagyslių sistemą, jis turi būti pakankamai intensyvus. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, suaugusiųjų sveikatą ir širdies bei kraujagyslių sistemą stiprina toks fizinis aktyvumas, kuris trunka ne mažiau nei 30 min. 5 kartus per savaitę ir kurio metu sudeginama apie 200 kcal energijos per dieną. Jei žmogaus fizinis aktyvumas mažesnis, jo gyvenimo būdas laikomas pasyviu. Apskaičiuota, kad žmonėms, kurie sportuoja ne mažiau nei 30 min. 5 kartus per savaitę (t.y. koks rekomenduojamas vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas), mirties rizika, palyginti su fiziškai  neaktyviais, sumažėja 19 proc.
 
Svarbu, kad krūvis turėtų būti parinktaas individualiai, atsižvelgiant į amžių, lytų, fizinį pasirengimą, svorį ir ligas. Širdį ir kraujagysles teigiamai veikia vadinamieji aerobiniai (didinantys deguonies poreikį kraujyje) pratimai – ėjimas, bėgimas ristele, plaukimas, važiavimas dviračiu, šokiai ir kt.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Socialinėje iniciatyvoje ,,Skirtingos Spalvos‘‘ aktorius Marius Repšys kalbės apie bipolinį sutrikimą

    Socialinėje iniciatyvoje ,,Skirtingos Spalvos‘‘ aktorius Marius Repšys kalbės apie bipolinį sutrikimą

    Energija, laimė, naujų idėjų pliūpsnis po kurio ateina dirglumas, kaltė ir visiška apatija – su tokiomis nuotaikų kai...
    E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

    E.Matulytė „Čia ne ta infekcija, kuri surinks daug antivakserių“

    Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja infektologė Elžbieta Matulytė (31 m.) su koronavirusu susidūrė ne tik pi...

    Budinti vaistinė


    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

    Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

    Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

    Sveika šeima


    Intuityvus valgymas – svorio nuo... smegenų metimo programa

    Kalbėti apie valgymo sutrikimus žmonėms sunku, net jaučiama gėda. Juk, regis, visi tai turime mokėti. Tačiau intuityvaus valgymo konsultantė, tinklaraščio taikasumaistu.lt autorė Ingrida Augutė tikina, kad nieko gėdingo nėra. Tokius sunkumus patiriančiųjų yra daug ir ragina apie tai kalbėti su aplinkiniais, specialistais. Nes ...

    Sveikatos horoskopas


    Gruodžio 14-20 d.

    Avi­nas
    Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    „Wuhano dienoraščių“ autorė: valdžia mane vertina kaip priešą

    Kinų autorė Fang Fang (pasiturinčių intelektualų šeimoje gimusios rašytojos tikrasis vardas yra Wang Fung) susidūrė su šiurkščia valdžios reakcija dėl publikuotų dienoraščių, kuriuose buvo aprašytas gyvenimas Wuhane ankstyvomis koronaviruso protrūkio dienomis. Tačiau moteris laikosi savo ir t...

    Komentarai


    Ketsuekigata nani gata?
    Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
    Tema ir būsimos potemės
    Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės
    Pulti ant kelių? Taip!
    Henrikas Vaitiekūnas Pulti ant kelių? Taip!

    Naujas numeris

























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica