Kritimai itin pavojingi
Maždaug 1 iš 10 vyresnio amžiaus žmonių traumų baigiasi rimtais sužeidimais, tokiais kaip šlaunikaulio lūžiai, įvairūs minkštųjų audinių sužeidimai ar galvos traumos. Daugiau nei pusė patirtų traumų, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro surinktais duomenimis, yra linkusios kartotis. Dėl vyresnio amžiaus ir įvairių jam būdingų gretutinių ligų, tokių kaip osteoporozė, glaukoma ar katarakta, parkritus patirtos traumos gali sukelti kur kas daugiau įvairių komplikacijų. Be to, ir reabilitacijos laikotarpis užtrunka ilgiau.
 
„Jei moterims dažniau būdinga pargriūti namuose, vyrams – lauke, – teigia biuro specialistai. – Mūsų duomenimis, dažniausiai pasitaiko tokių sužeidimų, kaip odos nubrozdinimai, mėlynės ar sausgyslių patempimai. Bet būna ir žaizdų bei osteoporozinių kaulų lūžių (0,2-1,5 proc. sudaro šlaunikaulio lūžiai, po kurių apie 20-40 proc. susižeidusiųjų miršta per pirmuosius metus, o 50 proc. savarankiškai negali judėti).“
 
Bet judėjimas būtinas
 

Kad ir kaip būtų baisu parkristi ir nukentėti, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras savo parengtose gairėse ragina fizinės veiklos neapleisti. „Vyresnio amžiaus žmonėms tikslingas fizinis aktyvumas padeda užkirsti kelią galimiems kritimams ir patiriamoms kritimo traumoms, – teigia jis, – bei sveikatos ir funkcinių gebėjimų pablogėjimui dėl patirtų traumų“.

 
Specialistas rekomenduoja visiems vyresniems suaugusiems bent 150-300 minučių per savaitę užsiimti vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla arba gauti bent 75-150 minučių didelio intensyvumo aerobinio fizinio krūvio, arba užsiimti šių dviejų skirtingo intensyvumo veiklų (vidutinio ir didelio intensyvumo) deriniu. Ne rečiau kaip du kartus per savaitę jis taip pat pataria vidutiniu arba didesniu intensyvumu stiprinti svarbiausių stambiųjų raumenų grupes bei ne mažiau kaip triskart per savaitę lavinti judesių koordinaciją ir pusiausvyrą. Šitaip, pasak jo, galima sumažinti griuvimų pavojų ir išvengti galimų kaulų lūžių.
 
Pataria prevencijos priemones
Leidžiant laiką gryname ore ir pagal pajėgumus užsiimant kad ir lengva fizine veikla, sumažinti traumų riziką padeda paprasčiausias atsargumas, teigia Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistė Liuda Ciesiūnienė. Ji pataria pasivaikščiojimams pasirinkti smėliu barstytus, ryškiau apšviestus takelius ir laiptus.
 
„Geriau eikite ilgesniu, bet saugesniu keliu, stengdamiesi išvengti didelio nuolydžio, laiptų ir nenuvalytų, nepabarstytų kelių, – išvardija ji. – Išeikite iš namų anksčiau, kad nereikėtų skubėti. Eikite lėčiau, mažais žingsneliais, šiek tiek sulenkę kojas, lengvai palinkę į priekį, čiuoždami koją statykite visa pėda. Nelaikykite rankų kišenėse, nes laisvos rankos padeda išlaikyti pusiausvyrą. Pasirinkite avalynę neslidžiu padu, su protektoriumi. Batai su aulu padeda stabilizuoti čiurnos padėtį ir labiau apsaugo nuo patempimų, išnirimų.“
Senjorams, pasiremiantiems lazda ar ramentais, L.Ciesiūnienė rekomenduoja užmauti ant galo specialų neslystantį antgalį ir ypač atsargiai lipti laiptais, prisilaikant turėklų.
 
Visgi parkritus
Jei nelaimingo atsitikimo nepavyko išvengti, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai turi rekomendacijų, kaip sau pagelbėti pirmosiomis minutėmis. „Uždedam fiksuojantį tvarstį ar įtvarą, pakenktą vietą atšaldome sniegu ar ledu 10-15 minučių. Tai sumažina patinimą ir skausmą, – išvardija jie. – Nuskausminkime, skausmą malšinkime analgetikais.“ Nepakenks nesikuklinti ir pakviesti pagalbą, juk parkritus galima nepastebėti galvos sutrenkimo: „Laiku nepastebėtas galvos smegenų sutrenkimas vėliau gali sukelti galvos skausmus, regėjimo suprastėjimą, staigų atminties susilpnėjimą ir nuovargį, – primena sveikatos biuro specialistai. – Galvos smegenų sutrenkimas – viena dažniausių parkritus patirtų traumų. Jis pasireiškia sąmonės netekimu (kartais per kelias akimirkas), pykinimu, galvos skausmu. Jei įtariate šią traumą, būtinai kreipkitės į gydytoją.“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!