Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų.





Neatlaiko emocinės įtampos

Statistika rodo, kad jau į mokyklą kas dešimtas vaikas ateina turėdamas įvairių sveikatos sutrikimų. Besimokant lėtinės ligos dėl patiriamų krūvių, streso gali tik pagilėti.
„Aukštų mokslo rezultatų siekiančius, egzaminams besiruošiančius moksleivius lydi ne tik didelis darbo, bet ir stiprus emocinis krūvis, nuolatinis nuovargis“, – pastebėjo vaikų ligų gydytoja dr. Skirmantė Rusonienė.
 
Gydytoja priminė, kad vaikų lėtinių ligų paletė yra plati – neurologinės, kardiologinės, virškinamojo trakto, reumatinės ligos, įvairiausios alergijos. Sveikatos sutrikimai veikia vaiką tiek fiziškai, tiek emociškai. Tai atsiliepia jo socialiniam gyvenimui, mokymosi rezultatams.
 
Pasak gydytojos, sunkiai didelius krūvius pakeliantys vaikai dabar sudaro beveik pusę jos vadovaujamo ligoninės skyriaus pacientų. Net nustatyti konkrečią diagnozę ne visada paprasta – tiesiog dėl vaiko psichoemocinės būsenos atsiranda širdies ritmo sutrikimų, arterinio kraujospūdžio padidėjimas, formuojasi kitos rimtos ligos: lėtinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, įvairios inkstų nepakankamumo formos ir kt.
 
„Todėl moksleiviui svarbiausia – išlaikyti emocinį stabilumą, nepervargti, save patausoti. Veržimosi būti pirmam, noro būti „geru vaiku“ kaina gali būti didžiulė. Tai turėtų suvokti ir tėveliai“, – pabrėžė specialistė.
 
Įvertinti gyvenimo kokybę
Per pastaruosius dešimtmečius pasikeitus požiūriui į sveikatą svarbus tapo ne vien ligos gydymas, bet ir tai, kaip pats žmogus individualiai vertina savo būklę, ligos poveikį gyvenimui.
 
„Atsirado ir atskiras terminas – gyvenimo kokybė. Sergant lėtinėmis ligomis įvertinti ją yra itin svarbu, ypač kalbant apie jautriausius visuomenės sluoksnius, šiuo atveju – paauglius. Jie dar tik bręsta. Tai – pažeidžiamiausias amžius. Todėl tėvai atžaloms turi padėti ne tik planuojant karjerą, bet apskritai save pažinti. Taip pat ir įvertinant lėtinę ligą. Reikia stebėti, kaip vaikui su ja pavyksta tvarkytis“, – kalbėjo gydytoja.
 
Jos pastebėjimu, tam gali pagelbėti neseniai įdiegti nauji klausimynai, kuriuos pildo patys vaikai. Siekiama išsiaiškinti, kaip jie vertina save, bendravimą su kitais. Pasaulyje yra net atskiros paauglių klinikos, kurių darbo specifika - vaikų psichoemocinės būklės. 
 
Studijos užsienyje – didesnis išbandymas
Dar atidesni turėtų būti tėvai, kurių atžalos ketina išvykti studijuoti į užsienį – prieš priimant sprendimą reikia pasitarti su gydytoju, įvertinti, ar vaikas tikrai pakels šį krūvį.
 
„Jau iš tėvų namų išvažiuodami studijuoti į kitą miestą jaunuoliai patiria įtampą, o ką jau kalbėti apie tolimesnius kraštus. Prisitaikant prie naujos aplinkos, klimato, maisto, visuomenės, patiriama nemažai streso. Tai taip gali sukelti ligos paūmėjimą. Lėtinis ligonis nuo to niekada nėra apsaugotas“, – sakė S.Rusonienė.
 
Pavyzdžiui, jautriau į saulę reaguojančią odą turinčiam jaunuoliui netiks saulėti regionai, o jūrinis klimatas – kenčiančiam nuo lėtinių kvėpavimo takų ligos pacientui. Medikės teigimu, reikėtų įvertinti ir kitos šalies sveikatos sistemos specifiką – čia gali būti sudėtingiau gauti specialisto pagalbą.
„Mano manymu, lėtiniam ligoniui geriau rinktis savo kraštą. Geros kokybės studijas galima išsirinkti ir mūsų šalyje“, – įsitikinusi specialistė.
 
Gelbėja ir geros emocijos
Tačiau S.Rusonienė pastebėjo, kad net ir turint sveikatos bėdų ne visada reikėtų riboti vaiko norus. Tėvai, besikonsultuodami su specialistais, gali atžalai padėti pasiruošti siekti būsimos profesijos iš anksto stiprinant organizmą – taikyti specialias profilaktikos programas, įtraukiant fizioterapiją, psichofizines treniruotes, meditaciją, parinkti efektyvius vitaminų bei papildų kompleksus ir kt.
 
„Visgi svarbiausia, kad vaikas būtų laimingas. Jei jis nori tapti artistu ar gydytoju, to turėtų ir siekti. Mano praktika rodo, kad kai vaikai daro tai, ką nori ir yra laimingi, tada ir lėtines ligas pavyksta labiau suvaldyti. Tokiems žmonėms viskas lengviau klojasi“, – pastebėjo gydytoja.
 
S.Rusonienė pasakojo turėjusi ir lėtiniu artritu sergančių profesionalių baleto, pramoginių šokių šokėjų, dailųjį čiuožimą lankančių bei profesionaliai futbolą žaidžiančių vaikų.
„Jie žino savo galimybes, bet emocinis nusiteikimas padeda jiems siekti rezultatų. Be abejo, tausoti save reikia visada“, – patarė vaikų gydytoja.

---

 
Tarp kitko
Labai svarbu lėtiniam ligoniui nepadaryti meškos paslaugos. Vaikas turi pats pajausti galimybių ribas, išmokti gyventi su liga. Tačiau vieni tėvai lėtine liga sergantį ar fizinę negalią turintį vaiką taip „prižiūri“, kad pataria jiems niekur neiti iš namų ir sėdėti prie lango. Kiti gi palaiko, skatina, ištiesia pagalbos ranką. 

---

Komentaras
Pediatras doc. dr. Algimantas Vingras:

- Kalbėti apie sveikatos būklės svarbą renkantis profesinį kelią išties aktualu. Galėčiau išskirti tokias dažniausias paauglių sveikatos problemas: ilgalaikis nuovargis, galvos skausmai, psichinės sveikatos problemos, jaunatviniai spuogai, regos sutrikimai, fizinio aktyvumo stoka, antsvoris (nebūtinai nutukimas), arterinė hipertenzija, bronchų astma, laikysenos sutrikimai, nepakankamos žinios apie sveiką mitybą, seksualumą.
 
Moksleivių sveikata privalo kartą per metus būti profilaktiškai patikrinta. Tačiau tėvai ne visada suvokia gydytojo paskiriamų atlikti tyrimų ir siuntimo konsultacijos pas kitus specialistus svarbą. Dažniausiai vaikų sveikata tikrinama tik tuomet, kai kas nors jau pasidaro blogai, laiku nepadaromi rekomenduoti tyrimai, neapsilankoma, pavyzdžiui, pas okulistą, odontologą. Reikia suvokti, kad jeigu pats paauglys nenorės, jo niekas nepajėgs nutempti ir į kokias nors specialias sveikatos stiprinimo programas.
 
Kalbant apie išvykimą mokytis į užsienį, jaunuoliai paprastai save vertina maksimalistiškai – jei ką nusprendė daryti, sunku sustabdyti, jie nemąstys apie jokius galimus „pavojus“. Be to, kiekvieno jaunuolio adaptacinės galimybės yra skirtingos, jas sąlygoja daug veiksnių.
 
Aišku viena, kad kiekvienam išvykstančiam reikia turėti sveikatos pažymėjimą ir būti pasiskiepijusiam pagal priimančios šalies reikalavimus. Be to, reikia suvokti, kad kiekvienoje šalyje sveikatos priežiūros sistema šiek tiek skiriasi, yra brangesnė nei Lietuvoje.