Skubėdami sportuoti ir pasirūpinti kūno linijomis pirmiausia peržvelkite valgiaraštį. Tinkami mitybos įpročiai ne tik padės pasiekti geresnių rezultatų sportuojant, bet ir apskritai pasitikti pavasarį sveikesniems.
Geriausia sportuoti apytuščiu skrandžiu. Stipriau pasisotinti reikėtų likus trims valandoms arba valandai iki sporto – priklauso nuo tikslų: ar metamas svoris, ar auginami raumenys, ar ugdoma ištvermė.
Interviu su specialistu
Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė:
- Ar svarbu mėgėjiškai sportuojant kreipti dėmesį į mitybą?
- Maistas gali ir suteikti jėgų, ir jas atimti, gali padėti arba sutrukdyti organizmui atsigauti po treniruotės. Esminiai kriterijai – subalansuota, visavertė mityba, kurioje yra pakankamai kokybiškų skaidulų, įvairių antioksidantų, baltymų, angliavandenių ir riebalų.
Svarbu, kas valgoma prieš sportą ir po jo. Geriausia sportuoti apytuščiu skrandžiu. Stipriau pasisotinti reikėtų likus trims valandoms arba valandai iki sporto – priklauso nuo tikslų: ar metamas svoris, ar auginami raumenys, ar ugdoma ištvermė. Po treniruotės bet kuriuo atveju reikia atkurti gliukozės kiekį kraujyje. Tą geriausiai padės padaryti vaisiai. Jei norima priaugti masės ar sportuojama ypač intensyviai, galima rinktis trintų vaisių kokteilį. Kitais atvejais rinkitės vieną saldų vaisių.
Siekiant rezultatų labai svarbus nuoseklumas tiek sporte, tiek mityboje. Galimos retos išimtys, kurios teiktų emocinį malonumą. Bet jei sportuojama, o vėliau suvalgoma pica, nieko gero laukti nereikėtų. Pavartojus šiek tiek alkoholio vakare, kitą dieną išvis negalima sportuoti. Tai – didžiulė apkrova širdžiai.
- Kokios dažniausios daromos klaidos?
- Žmonės sportuodami vartoja per mažai skysčių. Rekomenduojama išgerti norma – du litrai – yra nustatyta vidutinio svorio (apie 70 kilogramų) fiziškai neaktyviam žmogui, valgančiam daug kepto maisto, mėsos, pieno produktų, mažai šviežių daržovių. Tačiau viskas priklauso nuo mūsų individualumo: kiek esame fiziškai aktyvūs, kokį maistą vartojame – juk dalį skysčių gauname kartu su šviežiomis daržovėmis.
Tiek prieš sportą, tiek jo metu ir po treniruotės geriausiai tinka šiltas vanduo. Jį reikia gerti pamažu, mažais gurkšneliais. Negerai, kai po treniruotės staiga išgeriamas litras šalto vandens. Tada stipriai apkraunama širdis, nes turi staigiai perpumpuot kraują į skrandį, kad tą vandenį sušildytų. Jei skysčiai pamažu nevartojami užsiėmimų metu, organizmas pamažu dehidratuoja, širdis labiau apkraunama, blogiau aprūpinami raumenys reikalingomis medžiagomis, prastėja savijauta ir sporto rezultatai.
Žmonės nepakankamai dėmesio skiria ir maisto paruošimo būdui. Net patį geriausią natūralų produktą galima sugadinti netinkamai jį pagaminus. Pavyzdžiui, morka, kuri yra puikus sudėtinių angliavandenių šaltinis, išvirta tampa paprastu angliavandeniu, t.y. cukrais. Esame linkę perkepti mėsą, tada produktas išsausinamas, apkraunamas virškinamasis traktas, pasisavinama mažiau naudingų meždiagų. Be to, svarbu skaityti produkto sudėtį perkant.
- Naudinga vartoti maisto papildus?
- Galima rasti daug argumentų, kodėl juos vartoti reikia. Tačiau remiantis tyrimais labai dažnai tos medžiagos veikia kaip placebas.
Jei sportu užsiimama mėgėjiškai du, tris ar keturis kartus per savaitę, manau, kad reikėtų vengti tokių papildų ir pirmiausia subalansuoti mitybą. Papildų variantas atrodo labai patogus, tačiau tai – tik papildoma apkrova kepenims. Visai kitas dalykas, jei juos gydytojas skiria ligoniui arba yra vartojami profesionalių sportininkų.
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: