Atėjęs pavasaris ne vieną verčia dūsauti žvelgiant į atspindį veidrodyje ir svarstant, kaip po žiemos atgauti gerą formą. Ypač dailiosios lyties atstovės, vedinos ne tik noro pagražinti kūno linijas, bet ir šiltąjį metą pasitikti jaučiantis lengviau ir sveikiau, išbando įvairias organizmo valymo procedūras. Ką apie tai mano gydytojai?
Atlikti tyrimai parodė, kad ilgesnį laiką ar vos pusdienį nevalgius, po kito valgymo gliukozės kiekis kraujyje gerokai padidėja negu būtų maitinantis įprastai. Tad žmonėms, kurie turi polinkį antro tipo cukriniam diabetui, iškrovos dienos ar ilgos pertraukos tarp valgymų ypač pavojingos.
Apsivalo automatiškai
Gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės-Ingelevičienės tvirtinimu, specialus valymas yra nereikalingas dalykas, nes organizmas – unikaliausia ir tobuliausia sistema, gebanti pati savaime apsivalyti. „Organizmas nėra užteršta vieta, tad valymasis labai dažnu atveju vyksta neaišku nuo ko. Išties medžiagų apykaitos metu susidaro tam tikros nereikalingos ir kenksmingos medžiagos, bet jos yra nukenksminamos ir pašalinamos. Organizmas iš esmės nieko nekaupia, atskiros sistemos viską surenka, nukenksmina ir pašalina su šlapimu, išmatomis, tulžimi, prakaitu ir kt. Viskas vyksta automatiškai“, – aiškino ji.
Anot gydytojos, tokie simptomai kaip bendras silpnumas ar energijos stoka gali būti normalūs, jei žmogus daug dirbo, neišsimiegojo, patyrė daug streso. Natūralu, kad žiemai pasibaigus energijos labiau stinga ir pavasarį kurį laiką jaučiamės labiau pavargę. Tokiu atveju ji siūlytų prisiminti bendrus sveikos gyvensenos principus. Tai – pirmiausia visavertė ir reguliari mityba, judėjimas, būvimas gryname ore ir geras miegas.
„Mitybą reikėtų keisti pagal sezoniškumą. Juk pavasarį natūraliai mažiau norisi šakninių, o labiau – šviežių, lapinių daržovių. Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių“, – paprastas tiesas priminė A.Jauniškytė-Ingelevičienė.
Detoksikacijos populiarėja
Detoksikacijos tapo madingos ir vis labiau populiarėja. Gydytoja pripažino, kad po detoksikacijos žmonės pasijaučia geriau, ir paaiškino, kodėl taip atsitinka. „Tai susiję su mūsų fiziologija – pabadavimas ar maisto apribojimas iš pradžių, jei tai nedaroma labai dažnai, suteikia energijos antplūdį ir pagerėjimą. Tai susiję su biologine sistema – jei bet koks organizmas pajunta, kad maisto trūksta, jam tai yra didžiulis stresas, išsiskiria tam tikri hormonai, sustiprėja pojūčiai – paaštrėja uoslė, klausa, rega, kad galėtų susirasti maisto. Bet tai yra trumpalaikis dalykas. Tam dažnai kartojantis energijos tik mažėja ir organizmas senka“, – sakė gydytoja ir pabrėžė, kad nereikėtų aklai pasiduoti madoms.
Jeigu jau pradedamos valymosi priemonės, reikia stebėti būseną ir įsiklausyti į organizmą. Gydytoja dietologė perspėjo, kad tam tikrų papildų vartojimas ar kai kurie organizmo valymo būdai gali būti net žalingi.
„Siūlomos įvairios detoksikacijos priemonės, arbatos, papildai, knygos... Tai gali ne tik neduoti naudos, bet ir pakenkti. Gali būti manipuliuojama žmogaus pojūčiais, įvaizdžiu, pavyzdžiui, lieknumo kultu“, – neužkibti ant komercijos kabliuko patarė A.Jauniškytė-Ingelevičienė.
Iškrovos dienos – naudingos?
Gydytoja skeptiškai vertino ir vadinamąsias iškrovos dienas. „Kažkada jos buvo labai madingos, kaip vienas iš būdų sulieknėti. Tik daug abejonių, ar tai yra veiksminga. Per tą dieną kaip tik iškraipomas apetitas ir jį reguliuojantys hormonai. Tad specialiai daryti iškrovos dienas, juolab ilgai badauti tikrai neverta. Tai gali būti ir pavojinga“, – perspėjo pašnekovė.
Anot jos, atlikti tyrimai parodė, kad ilgesnį laiką ar vos pusdienį nevalgius, po kito valgymo gliukozės kiekis kraujyje gerokai padidėja negu būtų maitinantis įprastai. Tad žmonėms, kurie turi polinkį antro tipo cukriniam diabetui, iškrovos dienos ar ilgos pertraukos tarp valgymų ypač pavojingos.
Mitybą sujaukia stresas
Dietologė pastebėjo, kad įvairūs organizmo valymo būdai gali nukreipti dėmesį nuo tikrosios problemos: „Labai didelis silpnumas gali būti ligos, vitaminų stokos požymis. Ypač stokojant vitamino D būna labai silpna, apima bloga nuotaika. O žmogus gaiš laiką užsiimdamas organizmo valymu.“
A.Jauniškytė-Ingelevičienė užsiminė apie dar vieną problemą – mitybos nepakankamumą. „Dabar maistas kitoks, valgome daug perdirbtų produktų, dėl to vienų medžiagų gauname per daug, kitų – per mažai. Tad gali būti, kad žmogų vargina slaptas mitybos nepakankamumas. Atrodo, svoris normalus ar net per didelis, o maistinių medžiagų gali trūkti. Dažna bėda, kad šiuolaikinis gyvenimo tempas tiesiog verčia vartoti daugiau perdirbto maisto“, – apgailestavo gydytoja.
Mitybą sujaukia ir dažnas stresas, streso hormonai skatina rinktis stipraus skonio – sūrų, saldų, aštrų maistą. Kortizolis keičia skonio supratimą, susilpnina skonio pojūtį, todėl įprastas maistas ima atrodyti blankaus skonio. Tai skatina rinktis perdirbtą maistą, kur daug cukraus, druskos ir kt. Jei lydi ilgalaikis stresas, organizmas kenčia dar ir dėl to, kad netenka maistinių medžiagų.
Verta žinoti
„Padaryti ką nors fiziško, kad pasijustum geriau – daugiau ir psichologinis dalykas. Tai dažniau būdinga dailiosios lyties atstovėms bei yra susiję ir su kultūriniais dalykais – įvairios lieknėjimo, detoksikacijos programos labiau nukreiptos į moteris, nes lieknumas asocijuojamas su sėkme. Vyrams mažiau tokių standartų taikoma“, – pastebėjo dietologė.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: