Miško maudynės. Kas tai?

Greta Vanagienė
2020-06-01
Miškai ir miškeliai, takai ir takeliai, žygių takai per karantiną atrasti ir išvaikščioti. Kas gali paneigti, kad gamtos ramybė atpalaiduoja, stiprina, įkvėpia, guodžia. Kodėl taip jaučiamės atsidūrę žalioje erdvėje ir kaip tyrinėti mišką, kad pasisemtume daugiausiai jo teikiamos naudos, kalbamės su sertifikuota miško terapijos gide Liudmila Monkeviče.
Miško maudynės. Kas tai?
Japonai trisdešimt metų tyrinėdami miškų poveikį žmogaus sveikatai išgrynino, kiek jame būti, kad poveikis būtų stipriausias. Nustatyta, jog žmogaus kūnas atėjus į mišką spėja nurimti, sulėtėti ir įsijausti į gamtos ritmą per dvi valandas ir daugiau.

- Kas yra miško terapija, dar kitaip vadinama maudynėmis miške? Kuo tai skiriasi nuo paprasto pasivaikščiojimo miške? 
- Tai nėra pasipliuškenimas miško upelyje ar ežerėlyje, bet juslių panardinimas į miško atmosferą. Paprastai žmonės eina pasivaikščioti į mišką turėdami tikslą: pasikalbėti, pabendrauti, apžiūrėti apylinkių ar „suskaičiuoti medžių“, tačiau mūsų mintys ir protas taip neatsipalaiduoja, kaip galėtų.
Šios terapijos pradininkai – japonai trisdešimt metų tyrinėdami miškų poveikį žmogaus sveikatai išgrynino, kiek jame būti, kad poveikis būtų stipriausias. Nustatyta, jog žmogaus kūnas, atėjus iš miesto, spėja nurimti, sulėtėti ir įsijausti į gamtos ritmą per dvi valandas ir daugiau. Taip aktyvinami žmogaus pojūčiai.

 
- Ar yra daugiau taisyklių? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį leidžiant laiką miške?
- Svarbu stengtis vaikščioti lėtai, nepavargti, per dvi valandas nueiti ne daugiau nei du kilometrus. Mat skubant išsiskiria streso hormonas kortizolis, kuris organizmui duoda neigiamą poveikį. Taigi geriausia eiti į tokį mišką, kuris yra gerai pažįstamas, kad būtų galima paklaidžioti nebijant pasiklysti.
Turime visokių pratimų, kaip save dirbtinai sulėtinti, pėdas statyti lėtai stengiantis pajusti paviršių. Kad pajustume miško paklotę galima pasivaikščioti basomis. Be to, miško maudynes galima organizuoti ir parke ar pamiškėse, jei nėra galimybių - tinka ir miesto skveras. Vis dėlto kuo didesnis žalias plotas ir kuo brandesni jame medžiai, tuo sveikatai palankiau.
 
- Vadinasi, pavasarį ir vasarą, kai miškas žaliuoja, tokios maudynės sveikiausios?
- Į mišką patartina eiti visais metų laikais. Vien stebėti, kaip jis keičiasi yra naudinga. Taip pat svarbu vis sugrįžti į tą pačią vietą ir stebėti, kaip ji keičiasi ne tik metų laikais, bet ir paros metu. Tai veikia kaip meditacija – stebėdamas pasikeitusią aplinką, stebi, kaip keičiasi paties pojūčiai, imi save geriau pažinti.

Be to, nors šiltasis sezonas vilioja kvapais ir paukščių čiulbėjimu, žiemą gali išgirsti kitokių garsų – klausytis girgždančių pušų viršūnių. Sniegas ir jo girgždėjimas po kojomis taip pat priduoda skirtingų pojūčių, galima atrasti ir paliktų gyvūnų pėdsakų, stebėti, kokie paukščiai lieka žiemoti.
 
- Kokią naudą visa tai duoda žmogaus savijautai?
- Visų pirma stiprina imunitetą. Medžiai išskiria lakiuosius junginius, kuriais apsigina nuo patogenų. Įkvėpus tų junginių suaktyvėja ląstelės „žudikės“, kurios mūsų organizme aptinka patogenus ir juos naikina. Įrodyta, kad po dviejų valandų praleistų miške šis poveikis trunka savaitę. Be to, normalizuojasi kraujospūdis, pagerėja miegas, koncentracija, sumažėja streso hormono kortizolio, suaktyvėja parasimpatinė nervų sistema, atsipalaiduojama.
 
- Vis dėlto vieni mėgsta gamtą, kitų gi į miškus nenuvarysi – laisvalaikį jie mieliau renkasi praleisti „ant asfalto“. Ar visus miškas veikia vienodai?
- Gamtos reikia visiems. Mat žmonija 99 procentus egzistencijos laiko formavosi gamtoje, todėl genetiškai esame prie jos prisitaikę. O miestietiškas gyvenimo būdas palyginti dar yra naujas, dar nesame genetiškai prisitaikę prie ilgo buvimo uždarose patalpose, betono vaizdų. Dėl to kyla vadinamos civilizacijos ligos: diabetas, širdies ir kraujagyslių, nervų ligos, depresija, stresas. Nuo netinkamo gyvenimo būdo pastarosios ligos ypač suaktyvėjusios.
Miško maudynės žmogui gali būti nepriimtinos, nebent jei turi vabalų fobiją. Be abejo, nereikėtų manyti, jog ši terapija padės išgyti sergant sunkia depresija. Tai - labiau prevencinė, pagalbinė priemonė.


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

    NVI atlikta pirmoji minimaliai invazinė stemplės vėžio operacija

    Nacionaliniame vėžio institute (NVI) atlikta pirmoji, o Lietuvoje viena iš pirmųjų minimaliai invazinė stemplės vėžio opera...
    Lukas Pavlavičius: „Noriu pažinti ne tik ligas, bet ir žmogų“

    Lukas Pavlavičius: „Noriu pažinti ne tik ligas, bet ir žmogų“

    Kauno poliklinikos šeimos gydytojas Lukas Pavlavičius teigia, kad jo specialybės atstovai dažnai nuvertinami, esą gali i&sc...

    Budinti vaistinė


    Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

    Vaistininko patarimai, kaip įveikti 5 dažnas pavasario problemas

    Šylant orams tikimės sulaukti ir geresnės savijautos, tačiau neįdėjus pastangų, deja, bet tik susiduriame su naujais sveika...
    Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

    Paslauga vaistinėse paskatino gyventojus pirmą kartą pasiskiepyti nuo erkinio encefalito

    Jau kuris laikas specialius kursus baigę išplėstinės praktikos vaistininkai gali skiepyti šalies gyventojus nuo erki...

    Sveika šeima


    Nenustebkite, jei susirgus COVID-19 ims slinkti plaukai

    Persirgę COVID-19 vis daugiau žmonių skundžiasi, kad jiems ėmė slinkti plaukai. Gydytoja-trichologė Gitana Šabūnienė ramina – toks infekcijos poveikis laikinas.

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Kolumbijos tremtinių tikrovė: dešimtmečiai be namų

    Per maždaug penkerius metus Kolumbijos pabėgėlių, prašančių prieglobsčio Ispanijoje, skaičius išaugo beveik 40 kartų. 2016 metais jų buvo užfiksuota mažiau nei 700, o pernai skaičius išaugo iki 28 tūkstančio. Ana (38 m.) ir jos šeima – vieni iš daugelio Kolumbijos gyventojų, kurių gyvenimus sugriovė pilietinis karas.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
    Henrikas Vaitiekūnas Patarimai, grįžtantiems iš Palangos
    Survivalistai
    Henrikas Vaitiekūnas Survivalistai
    Keletas taisyklių pavasariui
    Henrikas Vaitiekūnas Keletas taisyklių pavasariui

    Naujas numeris
























    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica