Kokia laiko sukiojimo kaina?
Aigustė Tavoraitė
2018-03-23
Savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, vėl suksime laikrodžio rodykles viena valanda į priekį. Visuomenėje nestinga audringų diskusijų, turėtume sukioti laiką ar ne, koks jis turėtų būti paliktas. Ne mažiau skirtingų nuomonių šiuo klausimu laikosi ir medikai bei mokslininkai.
Daug žmonių pakeitus laiką sako imą jausti depresijos požymius: mieguistumą, sumažėjusį darbingumą, greitesnį nuovargį ir kt.
Psichologai tvirtina, kad laiko kaitaliojimas žmogui sukelia stresą. Ne kiekvienas be pasekmių sveikatai gali greitai prisitaikyti prie naujo ritmo.
Daug žmonių pakeitus laiką ima jausti depresijos požymius: mieguistumą, sumažėjusį darbingumą, greitesnį nuovargį ir kt. Miuncheno Medicininės psichologijos instituto (Vokietija) mokslininkai yra nustatę, kad tokias pasekmes sukelia realaus laiko susikirtimas su žmogaus biologiniu laikrodžiu. Tvirtinama, kad biologinis laikrodis – pogumburyje esanti struktūra – reguliuoja mūsų gyvybines funkcijas, miego ir būdravimo paros ritmą. Jis reaguoja į šviesų ir tamsų paros metą, labai jautrus darbo grafiko pasikeitimui ir kt.
Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus visuomenės sveikatos administratorės Liucijos Urbonienės, laiko kaitaliojimas ne tik prieštarauja gamtos ciklams, bet ir yra žalingas nusistovėjusiam mūsų gyvenimui. „Vargu ar yra pateisinamas toks abejotinas energijos taupymas žmonių sveikatos sąskaita. Tinkamai sutvarkytas darbo ir poilsio režimas saugo sveikatą, 30 proc. palengvina darbą, yra viena pagrindinių pervargimo profilaktikos priemonių“, – sakė ji.
Įsitikinę perėjimo į žiemos ir vasaros laiką negatyviu poveikiu vokiečių specialistai pastebėjo, kad ilgalaikis žmogaus vidinio laikrodžio ir gyvenimo ritmo nesuderinimas išvargina ir gali rimtai pabloginti savijautą, išprovokuoti įvairius susirgimus. Štai Karolinos instituto (Švedija) mokslininkai nustatė, kad perėjus į vasaros laiką per pirmąją savaitę 5 proc. padaugėja miokardo infarktų atvejų.
Bet kuriuo atveju geriausias testas – įsiklausyti, kaip į pokyčius reaguoja jūsų organizmas.
Specialistės komentaras
Gydytoja neurologė prof. Vanda Liesienė:
- Laiko sukiojimai visiškai nedaro įtakos žmogaus organizmui, tokios nuomonės laikausi remdamasi moksliniais įrodymais. Mūsų miego budrumo režimas paklūsta šviesos tamsos periodui. Šviesa žadina organizmą, smegenys natūraliai budinamos, tad visada geriau atsikelti, kai jau šviesu, o kai temsta, eiti miegoti. Tuo tarpu gulėti pataluose iki tol, kol saulė pakyla veik iki viršugalvio, nėra naudinga organizmui. Taip, kaip ir keltis su tamsa rudenį. Todėl laiko „pavėlinimas“ pasukant laikrodžių rodykles atgal irgi yra gerai. Įvairiausi eksperimentai parodė, kad vienos valandos poslinkis neturi reikšmingos įtakos organizmui, prie naujo ritmo praktiškai per dvi tris dienas prisitaikoma. Užtenka prieš sukant laikrodžius vakare nueiti pusvalandžiu nei įprasta anksčiau miegoti. Be abejo, trijų keturių valandų postūmis jau turėtų įtakos organizmui.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
Komentuoti: