Kelionių metu mūsų gali laukti ne tik malonūs įspūdžiai ir poilsis, bet ir pavojingos ligos. Taip yra todėl, kad planuodami atostogas daugiausiai dėmesio skiriame vietai, kur keliaujame, ir biudžetui, ir kartais pamirštame, kad būtina atkreipti dėmesį į daugybę kitų veiksnių. Svarbu ne tik, kokiu transportu keliaujame, kokias šalis lankome, kokiomis sąlygomis gyvename, bet ir kiek laiko praleidžiame svetur.
Pataria specialistė:
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Nadežda Abolichina:
„Įvežtinių“ ligų vis daugėja
-Infekcinės ligos migruoja kartu su žmonėmis, o tai iliustruoja nemažai pavyzdžių. Nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų vasario mėnesio buvo gauti pranešimai iš Australijos, Naujosios Zelandijos, Japonijos, Kanados ir Jungtinės Karalystės apie įvežtinius tymų atvejus iš Filipinų, kur šiuo metu registruojamas tymų protrūkis. Taip pat registruojamas greitai besiformuojantis Ebola hemoraginės karštligės protrūkis. Gvinėjoje sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iki balandžio 4 d. šalyje pranešta apie 137 klinikinius šios ligos atvejus, iš jų 86 mirties. Susirgimai užregistruoti Gueckedou ir Macenta prefektūrose, besiribojančiose su Siera Leone ir Liberija, bei Kissidougou ir Conakry, Dabola ir Djingaraye prefektūrose. Tai pirmasis Ebola hemoraginės karštligės protrūkis Vakarų Afrikoje.
Ebola virusas perduodamas tiesioginio sąlyčio su gyvais ar mirusiais užsikrėtusiais asmenimis metu su krauju ar kitais kūno skysčiais (pavyzdžiui, seilėmis ar šlapimu). Septynias savaites po išgijimo ligoniai jį gali perduoti nesaugių lytinių santykių metu. Ebola virusas oru neperduodamas.
Lietuviams diagnozuota Dange karštligė
Vasario 14 dieną iš Kauno klinikinės ligoninės buvo gauta informacija apie Denge karštligę, kuri diagnozuota kauniečių sutuoktinių porai. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad susirgę žmonės šia liga užsikrėtė Dominikos Respublikoje. Taip pat buvo gautas pranešimas iš gydymo įstaigos apie patvirtintą Dengė hemoraginės karštligės infekciją Vilniaus miesto gyventojui. Ligonis ja užsikrėtė Indijoje. Anksčiau ta pati karštligė buvo nustatyta vilniečiui, grįžusiam iš turistinės kelionės po Braziliją.
Dengės karštligė – ūmi virusinė uodų pernešama liga, kurią sukelia Dengė virusas. Viruso rezervuaras – beždžionės. Žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia. Liga prasideda praėjus 3-14 dienų po apsikrėtusio uodo įkandimo. Vakcinos nuo Dengė karštligės nėra, todėl keliaujantiesiems į šalis, kuriose galima užsikrėsti šia liga, patariama naudoti priemones, apsaugančias nuo uodų įkandimų.
Parsiveža maliariją
Kasmet keletas Lietuvos piliečių taip pat suserga įvežtine maliarija (dažniausiai iš Afrikos, rečiau Indijos, Afganistano ir Pakistano). Jei anksčiau į Lietuvą maliarija buvo įvežama tik jūreivių bei karių, pastaraisiais metais daugėja turistų ar asmenų, išvykusių dirbti, įvežtinės maliarijos atvejų. Praėjusiais metais maliarija susirgo vienas jūreivis, trys asmenys, išvykę darbo tikslu, du misionieriai ir du turistai. Septyni iš susirgusiųjų maliarijos profilaktikai vaistų nevartojo. Tuo tarpu reguliarus antimaliarinių preparatų vartojimas ir apsisaugojimas nuo uodų įkandimo yra svarbiausios maliarijos profilaktikos priemonės.
Kitos „įvežtinės“ ligos
Be šių ligų, pasitaiko ir kitų infekcijų atvejų. Didžiausia rizika užsikrėsti vidurių šiltine ar paratifais yra keliaujantiems į Azijos, Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos šalis. 2013 metais Vilniuje nustatytas vienas paratifo B atvejis, kai ligonis keliavo po Boliviją. Praėjusiais metais vienas vilnietis keliaudamas po Indiją užsikrėtė šigelioze, vienas - salmonelioze (keliavo po Bulgariją), šeši – virusiniu hepatitu A (keliaujant po Egiptą, Maroką, Tadžikistaną).
Skiepai ir higiena
Primenu, kad keliautojams kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama iki kelionės likus 4-6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepų reikalingas tam tikras laikotarpis. Tokioms kelionėms patartina ruoštis labai kruopščiai: pasikonsultuoti su kelionių medicinos specialistu arba šeimos gydytoju, paisyti patarimų ir prieš išvykstant taikyti būtinas profilaktikos priemones.
Labai svarbu laikytis vakcinacijos rekomendacijų keliautojams. Rekomenduojama skiepytis nuo hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, vidurių šiltinės, geltonojo drugio ir kitų ligų. Pavyzdžiui, keliaujant į Centrinę Afriką ir kai kurias Pietų Amerikos šalis yra privaloma pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, kitaip vadinamo geltonąja karštine. Taip pat privalomas skiepas nuo meningokokinės infekcijos ir poliomielito vykstantiems į Meką (Saudo Arabiją). Privalomuosius skiepus (nuo geltonojo drugio, meningokokinės infekcijos, poliomielito) rekomenduoja Tarptautinės sveikatos taisyklės. Apie visus atliktus skiepus turi būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjime.
Patarimas:
Atminkite, kad kelionėse norėdami apsisaugoti nuo infekcinių ligų, plintančių per maistą ir aplinką, visada būtina laikytis atsargumo priemonių: prieš valgį, maisto gaminimą ar pasinaudojus tualetu reikia kruopščiai plauti rankas muilu, gerti fasuotą geriamąjį vandenį, nepirkti ir nevartoti maisto iš gatvės prekeivių, atidžiai plauti vartojamus neapdorotus vaisius ir daržoves.
Svarbu:
Po kelionės endeminėse šalyse pajutus užkrečiamosios ligos požymių - karščiavimą, galvos skausmą, viduriavimą, vėmimą, geltą, bėrimą, pastebėjus kraujosruvas - būtina nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Komentuoti: