Saugiai didinti krūvį
Paklaustas apie didžiausias pradedančiųjų sportuoti klaidas, žinomas sporto medikas, pasaulio kiokušin karatė vicečempionas dr. Gediminas Tankevičius sakė, jog sunku būtų pateikti bendrą visiems tinkantį sąrašą. Tačiau traumų pasitaiko dažnai.
 

„Bėda ta, kad daug kas vadovaujasi ne specialistų rekomendacijomis, o draugų, kaimynų patarimais. O juk žmonių kūno sudėjimas, masė, lankstumas, fizinis pasirengimas, jau sukaupta patirtis skiriasi. Taigi dažnai kad ir gerų norų vedini žmonės prisidaro problemų“, – pabrėžė gydytojas dr. Gediminas Tankevičius.

 
Pašnekovo teigimu, jeigu žmogus neturi rizikos veiksnių, visada yra pakankamai judrus, žino, kaip sportuoti, bet tiesiog intensyviai gyvenant, dėl kitų priežasčių nutraukė sportavimą, skyrus tam laiko susidėlioti sportavimo darbotvarkę didelių problemų neturėtų kilti. „Tiesiog žmogus pagal savo patirtį viską atnaujina ir po truputį įgauna formą. Visgi dažniau su problemomis susiduria tie, kurie yra turėję traumų, „nudegę“ nuo sporto ir nežino, kaip į jį sugrįžti. Tuomet vertėtų ir pasitarti su specialistais. Visgi nors kartais užtenka trenerio ar labiau patyrusio pažįstamo, kitą kartą ir specialistui tenka pasukti galvą, ką pasiūlyti, kaip išeiti iš tam tikrų situacijų, kai, pavyzdžiui, žmogus turi antsvorio ir kartu sąnarių, nugaros problemų arba serga lėtinėmis ligomis“, – pasakojo G.Tankevičius.
 
Neprievartauti savęs
Anot specialisto, nuo tam tikros datos pradėti sportuoti ar grįžti prie sporto užsibrėžę mėgėjai dažnai daro klaidą. „Daug kas sportavimo atnaujinimą sutapatina su kokiu nors iššūkiu – nusprendžia kasdien bėgti po penkis kilometrus arba nueiti dešimt tūkstančių žingsnių. O tai – visiškai nepagrįsta nei fiziologiškai, nei kokiomis nors rekomendacijomis. Žmonės sportuoti eina kaip į karą, sukandę dantis, galvoja, kad po to pripras ir įsivažiuos. Taip tikrai neturėtų būti“, – sakė jis.
 
Gydytojas pabrėžė, kad sportas neturi kelti didelio diskomforto. „Labai svarbus nuoseklumas. Reikia pradėti nuo to, kad skirti sportavimui laiko, užsiimti neintensyvia veikla. Sportas turi pagerinti savijautą, nuotaiką, teikti gerus pojūčius, lengvumą, o ne nuovargį, diskomfortą, skausmus. Organizmas turi pratintis ir darytis priklausomas nuo judesio, o ne atvirkščiai. Dažnai žmonės kaip laikydamiesi dietos sportuodami kankinasi. Viską skauda, o jie galvoja, kad praeis. Arba galvoja, kada visa tai liausis“, – pasakojo G.Tankevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad neretai tai vyksta žmogui esant 30–35 metų ir vyresnio amžiaus, o tuomet atsistatymas – visai kitoks negu jaunystėje: „Dažnas atsimena, kad būdamas dvidešimties sportavo, tačiau neįvertina, kad dabar reikia ilgesnių intervalų atsigauti.“
 
Trauma – gynybinė reakcija
Nepamatavus krūvio neaplenkia ir traumos. Kontaktinių sporto šakų pasekmės – nikstelėtos čiurnos, keliai, patempti raiščiai. „Jei einama į treniruoklių salę ir neteisingai dirbama, pradeda skaudėti pečius arba nugarą. Dažnai kad ir ką žmogus besportuotų, jei krūviai dideli, atsiranda pervargimas, „krenta“ imunitetas, tada ima „kibti“ peršalimo ligos. Tai ignoruojant trauma gali įvykti kaip gynybinė organizmo reakcija. Tokiu būdu jis „pristabdo“ šeimininką“, – aiškino sporto medikas.
Anot jo, neretai intensyviai sportuojantieji tokias traumas nurašo sau, bet iš esmės tai, kad užsiėmimai per dažni, laiku turėtų pristabdyti treneris: „Tai vadinamosios perkrovos traumos, kai žmogus pervargsta, išsenka rezervai, kompensaciniai mechanizmai ir žmogus pradeda „byrėti“.“
 
Pirmoji pagalba – šaltis 
Jei jau nepavyko išvengti traumos, gydytojas patarė po ranka turėti šaldomąją priemonę. „Sumušimų gydymo „klasika“ – šaldymas ir užveržimas, kad į minkštuosius audinius kuo mažiau prikraujuotų. Reikia pakelti koją, neduoti krūvio, laikyti ramiai. Gerai būtų susiorganizuoti, kad kas pavežtų, nei mėginant per skausmus pačiam grįžti ir taip dar padaryti antrinį pažeidimą. Jei ištiko kelio trauma, dažnai prireikia rimtesnio gydymo, – aiškino medikas. – Šaltis patyrus traumą kartu ir nuskausmina. Jei yra geriami nuskausminamieji vaistai, vengti intensyvaus krūvio itin svarbu. Geriant nuskausminamuosius tarsi išjungiama signalizacinė organizmo sistema nejausdami skausmo galime prisidaryti dar daugiau bėdų.“
Sporto medikas pridūrė, jog renkantis šaldomąją priemonę labai svarbu, kad ji nebūtų minusinės temperatūros, o siektų 3–5 laipsnius, mat taip didinama nušalimo rizika. „Labai dažnai pas mane atvyksta mėgėjai sportininkai, nikstelėję čiurną ir kartu su nušalimo žaizdomis, o tai blogina sąlygas reabilitacijos taikymui, gijimui“, – dėstė jis.

---

 
Verta žinoti
Yra pagrindiniai keturi sveiko judėjimo komponentai – lankstumas, ištvermė, jėgos ir balanso pratimai. Geriausia, kai yra tarp jų išlaikyta pusiausvyra. Reiktų rinktis ne vienpusišką sportavimą, nepamiršti visų šitų komponentų derinimo. Ugdant ištvermę daugiausiai sveikatinimo atneša kardiopratimai, aerobinis krūvis. Tik pradėjus judėti, ar tai būtų spartus ėjimas būtų, ar lengvas bėgimas, neturima jausti diskomforto.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!