Vasaros pradžia – vaistinių žiedų žydėjimo metas, todėl norintiems pasipildyti namų vaistinėlės atsargas žolininkė Jadvyga Balvočiūtė pataria negaišti: laukuose dabar žydi čiobreliai, pats laikas rinkti ir liepų žiedus.
Rinkti vaistažoles patariama tik nuošaliose, švariose vietose, nutolusiose nuo mašinų judėjimo, chemikalais purškiamų laukų, kitų taršos šaltinių. Be to, renkant žoleles svarbu skinti tik jaunus, neperaugusius, be dėmių, žalius lapelius, ūglius.
Gausu Dzūkijoje
Nors kai kurie vaistiniai žiedai jau spėjo nužydėti, pavyzdžiui, laukuose neberasite vienagraižės vanagės, anot liaudies medicinos žinovės J.Balvočiūtės, tęsiasi čiobrelių rinkimo metas, o žydėti pradėjo paprastoji rykštenė, skirta šlapimo takams gydyti.
„Paprastoji rykštelė gydomosiomis savybėmis gali pakeisti populiariuosius meškauogių lapus. Taip pat sausuose smėlynuose galima rasti smėlyninio šlamučio, paprastųjų lipikų, kurie skirti tulžies nutekėjimui, kepenims, šlapimo takams, inkstams, taip pat padeda nuo kosulio, stiprina imuninę sistemą. Ypač raminamai ir priešuždegimiškai veikia netrukus pelkynuose sužydėsiantys viržiai. Peršalimo ligoms gydyti čiobrelių ieškokite pievose, kalvelėse, sausuose šlaituose, miškuose, ypač jų gausu Dzūkijos kraštuose. Esant žarnyno bėdoms, sutrikus skrandžio veiklai ar kosint suaugusiems ir net kūdikiams tinka dabar masiškai žydinčių tūbių žiedai“, - pasakoja J.Balvočiūtė.
Skinti švariose vietovėse
Rinkti vaistažoles J.Balvočiūtė pataria tik nuošaliose, švariose vietose, nutolusiose nuo mašinų judėjimo, chemikalais purškiamų laukų, kitų taršos šaltinių. Be to, renkant žoleles svarbu skinti tik jaunus, neperaugusius, be dėmių, žalius lapelius, ūglius. Mat juose yra gausiausia gydomųjų medžiagų.
„Plauti augalų taip pat nepatariama, jei negalime skubiai, kaip reikiant išdžiovinti. Nuplautos žolelės gali prarasti dalį gerųjų savybių, todėl jas svarbu rinkti švarioje vietoje, patikrinti, kad nuskinti lapeliai būtų neaplipę žemėmis. Taip pat svarbu gerai apžiūrėti, ar lapeliai švarūs, nepažeisti miltligės, kitų grybinių ligų. Kitoje pusėje neturėtų būti vabzdžių kiaušinėlių“, - aiškina žolininkė Jadvyga Balvočiūtė.
Be to, žolininkė įspėja jokiu būdu nerauti augalų su šaknimis, jei renkama antžeminė dalis. Reikia atsargiai nukirpti su žirklutėmis ar nupjauti peiliuku, kad augalai galėtų augti toliau.
Gerai išdžiovinti
Vaistažolių žinovė teigia, nors yra žolelių, kurias suvartoti galima ir per devynerius metus, pvz., raugines medžiagas kaupiantys šakniastiebiai, įprastai vaistažolės galioja dvejus metus. Vis dėlto svarbiausia surinktas laukų gėrybes gerai išdžiovinti, laikyti tamsioje sausoje vietoje.
„Žmonija per tiek šimtmečių jau yra nustačiusi, koks augalas, kiek gali galioti, neprarasti gydomųjų savybių, tačiau visoms žolelėms galioja viena – išdžiovintas laikyti sausai, sandariai, tamsioje vietoje. Jei žoleles laikysite virtuvėje, kurioje esama garų ir šios prisigers drėgmės, ši iš žolelių savaime nepasišalins. Taip pat, jei vaistažoles laikote ilgiau nei kelerius metus, bet sausai, ir jos nesupelijo, nesugraužė kenkėjai, nepakito spalva, iš šios žaliavos galima pasidaryti atpalaiduojamą ar regeneruojamą vonią, prieš tai įsitikinus, ar tai žolei nesame alergiški“, - pataria J.Balvočiūtė.
Verta žinoti
Džiovinant vaistažoles siūloma 2-5 min. jas pakaitinti 70 laipsnių temperatūroje, kad žūtų kenkėjai. Jei vaistažolėse nėra eterinių aliejų, laikyti reikia penkias minutes, jei žolelės kvapios – trumpiau.
Daugiausia kenkėjų turi vaistažolės su žiedais, pavyzdžiui, vaistinės ramunės, gudobelių ar kiti žiedai. Mat šioms žydint vabzdžiai žiedyne randa ne tik nektaro, žiedadulkių, bet ir būstus naujoms kartoms.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: