Reguliariai užsiimant sportu rizika susirgti peršalimo ligomis ar gripu sumažėja net perpus. Tačiau ar galima sportuoti jau susirgus?
Nors lengvas fizinis krūvis padeda stiprinti imunitetą ir gali atrodyti, kad esant lengvam peršalimui rekomenduojamas gulimas režimas nebūtinai geriausias pasirinkimas, sergant ir nedidelis fizinis krūvis tampa stresu organizmui.
Esama dviejų skirtingų moksliškai pagrįstų nuomonių. Vienų mokslininkų teigimu, sportuoti nederėtų esant bet kokiems ligų simptomams: čiauduliui, kosuliui, lengviems negalavimams, kai nosis užgulta ir pan. Kita nuomonė: jei pasireiškia tik lengvi peršalimo simptomai, žmogus jaučiasi gana gerai ir toliau gyvena įprastu režimu, vaikšto į darbą ar mokslus – treniruotės leidžiamos. Manoma, kad lengva fizinė veikla netgi gali padėti išvalyti kvėpavimo takus.
Pataria specialistas
Sporto medicinos gydytojas Mantas Ambraška:
- Matematika tokiais atvejais paprasta – ant kortos statoma sveikata, nes net banali virusinė infekcija gali baigti plaučių uždegimu, miokarditu, kitomis komplikacijomis. Aišku, peršalimas nėra gripas, kurį sukelia šiuo metu paplitęs agresyvus virusas. Tačiau ir peršalus sumažėja organizmo gebėjimas gintis ir tai gali sąlygoti superinfekciją – prisidėti rimtesnis virusas, bakterinė infekcija. Nors lengvas fizinis krūvis padeda stiprinti imunitetą ir gali atrodyti, kad esant lengvam peršalimui rekomenduojamas gulimas režimas nebūtinai geriausias pasirinkimas, sergant ir nedidelis fizinis krūvis tampa stresu organizmui. Juo labiau sergant plaučių uždegimu net lengvas judesys tikrai nepadeda jiems valytis.
Taip, yra tokia praktika esant slogai, lengviems simptomams tęsti fizinį aktyvumą. Tačiau pačiam žmogui iš šalies neretai būna sunku įvertinti tų simptomų rimtumą. Galbūt jei iš 360 dienų žmogus turi slogą tik dešimtį, tai gal nebus nieko baisaus, jei jis kažkiek mankštinsis ir judės. Jei neišeina nesportuoti, tokiais atvejais reikėtų bent sumažinti krūvį. Tačiau reiktų stebėti save, jei būsena negerėja ar net blogėja, sustoti.
Dažniausiai net ir profesionalūs sportininkai, sumenkinę, atrodo, paprasto viruso reikšmę, susiduria su širdies ritmo sutrikimais. Be to, kalbant apie sportą ir kažkokių rezultatų siekimą, lengvos infekcijos yra vienas iš nuovargio, persistengimo rodiklių. Stokojant poilsio ar persistengiant su krūviu, atsiranda nuovargio simptomai. Kai to nepaisoma, „prikimba“ ir infekcijos. Jei pasižiūrėtume olimpinių žaidynių, pasaulio čempionatų statistikas, dažniausiai aukščiausios klasės sportininkai susiduria su peršalimo simptomais, viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, nes tuomet stengiasi startuoti būdami geriausios formos, tad kartu patiria didžiausius krūvius ir nuovargį.
Verta žinoti
Prasidėjus kosuliui (krūtininiam, intensyviam), raumenų, sąnarių skausmams, pakilus temperatūrai ar esant bendram silpnumui, rekomenduotina pailsėti ir vengti aktyvumo. Negalima sportuoti sergant gripu. Jokiu būdu nerekomenduojama sportuoti, vartojant vaistų nuo peršalimo, turinčių slopinančių medžiagų.
Pasveikus krūvis turėtų būti didinamas po truputį. Pirmą savaitę treniruočių intensyvumas didinamas iki 50–70 proc., antrą savaitę palaipsniui iki 75–90 proc. Treniruotis įprastu režimu galima pradėti trečią savaitę po ligos. Po ligos rekomenduojama vartoti vitaminų ir mineralų kompleksus.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: