Kiekvienas širdininkas turi žinoti, kad dirbti „ant saulės“ jam nevalia, tik pavėsyje. Priešingu atveju, gali prasidėti stenokardijos priepuolis, širdies nepakankamumas arba hipertenzinė krizė. Beje, tai galioja ir sveikuosius, jei šie nenori tapti ligoniais.
Ypač svarbu pasirinkti laiką - ryte, kol dar vėsu ir vakare, karščiui atlėgus. Jeigu vis dėlto esate priversti dirbti, kai saulė zenite, plušėkite ne ilgiau kaip 40 minučių. Po to darykite pertraukėlę ir pasėdėkite šešėlyje.
Laistydami šiltnamius ar daržus, vandeniu apšlakstykite ir save. Net jei vanduo ir šiltas, jis vis viena šaldo odą ir padeda organizmui pašalinti šilumos perteklių.
 
Apie galvos apdangalą, manau, net ir kalbėti neverta. Kiekvieno sodininko garderobe jų turėtų būti ne vienas.
Pasak kardiologų, būtent vasarą žmonės, kuriuos kamuoja išeminė širdies liga, su gyvenimu atsisveikina darže. Dirbdamas po deginančia saule žmogus netenka skysčių, susiformuoja trombai - o tai jau tik vienas žingsnis iki infarkto.
Dar viena bėda, kad pagalba kviečiama per vėlai, kai žmogui jau praktiškai negalima padėti. Tuo tarpu jos kreiptis reikėtų, jei pajutote aštrius skausmus krūtinėje, jei jie kartojasi.
Jokie vaistai vasarą gali ir nepagelbėti. Na, nebent nitroglicerinas, kuris, apmalšins skausmą, bet infarkto išvengti gali ir nepadėti.
 
Verta žinoti: 
Maudytis vasarą širdininkai taip pat turėtų atsargiai. Sušilus staigiai nerti į vandenį negalima, nes tuomet gali prasidėti kraujagyslių, raumenų, odos spazmai. Dėlto padidėja kraujo cirkuliacija ir širdis gali neišlaikyti. Tuomet gali ištikti stenokardijos priepuolis, infarktas, insultas, netgi gali sustoti širdis.