Mažai ką šiandien stebina aktyvų laisvalaikį propaguojantys, keliaujantys garbaus amžiaus žmonės, nepabijantys vykti ir į egzotiškas šalis. Vis dėlto didelei daliai senjorų kelią tokioms išvykoms užkerta tiek įvairios baimės, tiek organizacinių įgūdžių stoka.
Vakarų šalyse įprasta užauginus vaikus, išėjus užtarnauto poilsio daugiau laiko skirti sau, pakeliauti po svečias šalis. Šį pavyzdį ima ir mūsų senjorai, tačiau dar labai nedrąsiai. Vyresnius žmones lydi įvairios baimės.
Sunkiai laužo stereotipus
Dabar – pats metas braižyti šių metų kelionių žemėlapius. Ir nors šiandien internete gausu pigių skrydžių ir kitokių, net specialiai senjorams skirtų, kelionių pasiūlymų, tarp lietuvių jos populiarumą įgauna gana lėtai.
Vakarų šalyse labiau įprasta užauginus vaikus, išėjus užtarnauto poilsio daugiau laiko skirti sau, pakeliauti po svečias šalis. „Šį pavyzdį ima ir mūsų senjorai, tačiau dar labai nedrąsiai. Vyresnius žmones lydi įvairios baimės. Jiems atrodo, kad kelionėje būtinai nutiks kas nors blogo, fiziškai jausis blogai, kartu važiuos nemalonūs žmonės“, – sakė psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.
Jos pastebėjimu, dažniausiai tokios baimės lydi tuos, kurie apskritai nėra pratę kelti kojos iš namų.
.jpg)
„Anksčiau aktyviai keliavę, turėję komandiruočių, ir sulaukę brandaus amžiaus planuodami keliones jaučiasi kaip žuvys vandenyje. Bet tokių yra mažuma. Tipiniam lietuviui, kuris paprastai toliausiai važiuoja pas giminaičius ar kur į sodybą, kolektyvinį sodą, tolimesnė kelionė paprastai sukelia didelį neapibrėžtumą. Tačiau kartą pabandę paprastai jie tampa drąsesni“, – kalbėjo psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.
Trūksta įgūdžių
Kitas dalykas – kelionę reikia organizuoti, vyresnis žmogus dažnai nėra įgudęs tą daryti. „Jis paprastai nėra toks technologiškai išprusęs, nemoka kalbos, bijo pasimesti oro uoste. Dėl to dažnai „užstringa“, nes nemoka susirasti pigesnių ir palankesnių variantų, o tiek pinigų, kad galėtų mokėti kelionių agentūroms, neturi. Taigi nenuostabu, kad vyresniame amžiuje kur nors išsiruošiama tik vaikų arba anūkų dėka šiems suorganizavus tokią kelionę“, – sakė G.Petronienė.
Trečia specialistės įvardyta priežastis – bendras apkiautimas. Žmogus tarsi teisinasi: „Juk ir taip gerai, kam to reikia?“ Tačiau, anot psichologės, dažnai už tokio pasakymo slypi realybė, kad viskas nėra gerai. „Tokie žmonės būna išalkę įspūdžių, bet bando tai nuslopinti, nes pasiduoda baimei. O kelionės bet kuriame amžiuje yra labai naudingos, įkvepia, suteikia naujų potyrių“, – pabrėžė pašnekovė.
Įvertinti sveikatos būklę
Specialistai pabrėžia – prieš leidžiantis į kelionę vyresniame amžiuje reikėtų nepamiršti įvertinti ir sveikatos būklės. „Nors kelionės autobusu yra pigesnės, jos gana varginančios – juk daugelis senjorų skundžiasi nugaros skausmais, kojų tinimu“, – pastebėjo psichologė.
Labai svarbu kritiškai įvertinti sveikatą, fizines galimybes, galimus lėtinių ligų paūmėjimus.
„Į kelionę būtina pasiimti vaistų, kurių paskyrė gydytojas, ir pasirūpinti, kad jų užtektų visos kelionės metu, – atkreipė dėmesį Kauno klinikinės ligoninės vidaus ligų gydytoja Rita Kauliuvienė. – Ilgų kelionių metu dėl ilgo sėdėjimo gali atsirasti stuburo skausmai, kojų giliųjų venų uždegimas, jose susidaryti trombai. Taigi būtina kas keletą valandų sustoti, pasirąžyti, pasimankštinti. Jei nėra tokios galimybės, sėdint reikia judinti pėdas, pakilnoti kojas. Gera pagalba – kompresinės kojinės. Taip pat reikėtų nepamiršti kraują skystinančių vaistų.“
Kelionėje dažni smegenų kraujotakos sutrikimai, arterinio kraujo svyravimai, prakaituojant netenkama daug skysčių, kalio. „Todėl vykstant į šilto klimato šalis, būtina išgerti 2,5 litro skysčių per dieną. Širdies ligomis sergantis žmogus skysčių turi išgerti apie 1,5 litro per dieną. Alkoholio ir kavos reikėtų vengti, nes šie gėrimai skatina šlapimo išsiskyrimą ir taip organizmas netenka skysčių“, – aiškino gydytoja.
Ji priminė, kad būtina pasirūpinti patogia avalyne, tinkamais rūbais. Vyresniems žmonėms reikia būti atidiems ir vengti traumų.
Pasirūpinti skiepais
Taip pat R.Kauliuvienė ragino pasidomėti šalies, į kurią vykstama, epidemiologine situacija. Išsiaiškinti, kokių skiepų ar vaistų, apsaugos priemonių reikia.
„Neseniai kaip tik dvi vyresnio amžiaus moterys nuvyko poilsiauti į Madagaskarą. Jos negėrė vaistų nuo maliarijos ir grįžusios susirgo. Deja, moterų išgelbėti nepavyko. Žmonės pamiršta, galvoja, kad tai – menkniekis, o pasekmės gali būti labai liūdnos“, – sakė vidaus ligų gydytoja.
Vertingi patarimai
Kelionės su grupe yra saugiausias būdas keliauti.
Jei negalite vykti su grupe, visada saugiau turėti bent vieną draugą. Taip ne tik saugiau jums, bet ir ramiau jūsų artimiesiems.
Turėkite savo vaistų ir jų dozių sąrašą. Taip nepamiršite jų išgerti, ir, jei prireiktų gydytojų pagalbos, bus išvengta sąveikos su kitais vaistais.
Prieš kelionę patikrinkite sveikatą.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
Komentuoti: