Kro­kas
Gal ir sun­ku pa­ti­kė­ti, bet tai vie­nas pa­vo­jin­giau­sių au­ga­lų pa­sau­ly­je. Juo­se yra kol­chi­ci­no, mir­ti­nai pa­vo­jin­go tok­si­no, kuriam nė­ra prieš­nuo­džio. Ap­si­nuo­di­jus šiuo tok­si­nu kren­ta krau­jo spau­di­mas, dėl ko ga­li su­sto­ti šir­dis.
 


Kva­pio­ji brug­man­si­ja
Šios nuo­sta­biai žy­din­čios gė­lės žie­da­dul­kės ga­li su­kel­ti de­ly­rą - są­mo­nės su­tri­ki­mo bū­se­ną, ku­riai bū­din­gi re­gos ha­liu­ci­na­ci­jų ant­plū­džiai, psi­cho­mo­to­ri­nis su­jau­di­ni­mas. Il­gą lai­ką iš šios gė­lės Eu­ro­po­je bu­vo ga­mi­na­mi nuo­dai, nau­do­ja­mi žmog­žu­dys­tėms ar sa­vi­žu­dy­bėms.


 
Vais­ti­nė šun­vyš­nė
Šio au­ga­lo ir žie­dai, ir la­pai bei šak­nys, o ypač uo­gos pa­si­žy­mi di­de­liu tok­siš­ku­mu. At­ro­pi­nas, ku­rio yra vais­ti­nė­je šun­vyš­nė­je, su­trik­do kvė­pa­vi­mo re­gu­lia­vi­mo me­cha­niz­mą ir ga­li tap­ti šir­dies su­sto­ji­mo prie­žas­ti­mi. Se­no­vė­je da­mos šio au­ga­lo sul­čių la­šin­da­vo į akis, ku­rioms tai esą su­teik­da­vo ypa­tin­gą bliz­ge­sį.


 
Žal­čia­lun­kis
Žal­čia­lun­kio kva­pas – ypa­tin­gas. Ko­rė­jo­je šis au­ga­las dar va­di­na­mas „tūks­tan­čio my­lių aro­ma­tu“. Ta­čiau ne­ap­si­gau­ki­te – šis au­ga­las tik no­ri jus pri­si­vi­lio­ti prie nuo­din­gų­jų sa­vo uo­gų. Su­val­giu­sių jų žmo­gų ga­li iš­tik­ti ko­ma ar net mir­tis.


 
Rus­me­nė
Šio au­ga­lo tik­rai ne­ver­tė­tų au­gin­ti dar­že­liuo­se. Apei­ti iš to­lo jį bū­ti­na, kai au­ga­las žy­di. Me­džia­gos, ku­rių ypač gau­su vir­šu­ti­niuo­se la­puo­se, nors ir nau­do­ja­mos me­di­ci­no­je, di­de­li jų kie­kiai ga­li pra­žu­dy­ti. Ypač rus­me­nė pa­vo­jin­ga ma­žiems vai­kams ir na­mi­niams gy­vū­nams.


 
Mau­da
Šis uo­gi­nis au­ga­las „tur­tin­gas“ al­ka­loi­dų, vei­kian­čių žmo­gaus ner­vų sis­te­mą ir ga­lin­čių su­kel­ti mir­tį. Nuo­dai, pa­ga­min­ti iš šio au­ga­lo, tur­būt ži­no­miau­si pa­sau­ly­je. Bū­tent jie ta­po se­no­vės grai­kų fi­lo­so­fo Sok­ra­to mir­ties prie­žas­ti­mi.


 
Pu­an­se­ti­ja
Ne toks pa­vo­jin­gas au­ga­las kaip ki­ti čia iš­var­din­ti, ta­čiau ir­gi ga­li pa­kenk­ti, ypač jei su­gal­vo­si­te jo pa­ska­nau­ti. Pie­ni­nės sul­tys su­ke­lia sun­kų ap­si­nuo­di­ji­mą, ku­rį ly­di vė­mi­mas ir vi­du­ria­vi­mas. Šiuos au­ga­lus re­ko­men­duo­ja­ma lai­ky­ti vie­to­se, ku­rių ne­pa­sie­kia ma­ži vai­kai ir na­mi­niai gy­vū­nai.