Kas slypi už smurtautojo figūros

Ieva Kadyšė
2023-06-02
Smurtas, pasak Vyrų krizių ir informacijos centro bei Lietuvos vyrų asociacijos vadovo Donato Nėniaus, neturi ir negali būti apibrėžiamas nei lytimis, nei amžiaus grupėmis, nei socialiniais sluoksniais. Tai – daugiasluoksnė problema, kurios sprendimas – kiekvieno visuomenės nario rankose.
Kas slypi už smurtautojo figūros
Dažnai už smurtautojo fasado slypi silpnas, sužeistas žmogus. Jeigu jis negalvotų, jog jam reikia nuo ko nors gintis, vargu, ar jis rinktųsi smurtą.

Smurto priežastys – kompleksinės

Ne vienerius metus Vyrų krizių ir informacijos centre besidarbuojantis Donatas Nėnius teigia, kad smurtas nėra savaime nutinkantis įvykis. Tai reiškinys, turintis visą grandinę priežasčių. „Šaknys to, kas virsta smurtu, yra gilesnės. Darbo, pajamų netekimas, patyčios mokykloje, įžeidinėjimai, manipuliacijos kasdieniame gyvenime veda į tai, kad gynybinė reakcija tampa smurtine. Dažnai už smurtautojo fasado slypi silpnas, sužeistas žmogus. Jeigu jis negalvotų, jog jam reikia nuo ko nors gintis, vargu, ar jis rinktųsi smurtą“, – sako centro vadovas.

 
Jis žvelgia ir į istorinę retrospektyvą, tačiau kitu kampu. Nors visuomenė tarsi ir yra išmokusi dėl smurto artimoje kaltinti sovietinę šeimos gyvenimo sampratą, toks įsitikinimas – klaidingas. „Ne tik mes, Baltijos šalių, bet ir apskritai Rytų Europos tautos turime savotišką konfliktiškumo geną. Jis iš kartos į kartą persiduoda nuo ne vieno išgyvento karo, kai vyravo samprata, jog tuo pačiu smurtu galima apsiginti nuo dar didesnio blogio“, – teigia D.Nėnius.
 
Individualios priemonės
Į Vilniaus krizių ir informacijos centrą pagalbos kreipiasi skirtingoms socialinėms ir amžiaus grupėms priklausantys asmenys. Vienus į centrą nukreipia Vaiko teisių apsaugos specialistai, socialiniai darbuotojai, įstaiga bendradarbiauja ir su Kalėjimų, Probacijos tarnybomis. Kiti atvyksta savu noru.

 
„Į mus kreipiasi skirtingi klientai. Mūsų tikslas yra ne auklėti žmogų, o jam padėti taip, kad jis suprastų, kodėl reikia imtis vienokių ar kitokių pokyčių, kad jis ilgainiui galėtų pats pagelbėti sau. Mes siekiame sustiprinti ir įgalinti jį jo paties teigiamuose veiksmuose, motyvuose. Visi daugiau mažiau yra linkę eiti į pokytį“, - aiškino D.Nėnius.
 
Specialistas pabrėžia, kad kiekvienos situacijos sprendimas ir įrankiai – individualūs, o daugiausiai nulemia pirmos konsultacijos. Tuomet jau sprendžiama, kokios pagalbos reikia, kokiais būdais ji turi būti teikiama. Centre veikia ir palaikomosios grupės. Į jas kiekvieną mėnesio pirmąjį ketvirtadienį nuo 18 val. gali atvykti smurtinio elgesio keitimo programas baigę, tačiau užtikrintai dar nesijaučiantys asmenys. Jose taip pat gali apsilankyti bei istorijomis pasidalyti ir tie, kurių gyvenimai pasikeitė į gerąją pusę.
 
Pokytis prasideda viduje
D.Nėnius teigia, kad, kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, nereikia skirstyti žmonių į lytis, socialinius sluoksnius, aukos ir smurtautojo pozicijas, mat pagalbos reikia ir vienai, ir kitai pusei. O smurtavimo eliminavimas turi vykti per pagarbaus, empatiško elgesio kasdienoje diegimą.
 
„Klijuojamos etiketės veikia negatyviai, jos kuria stigmas, dar labiau priešina žmones. Jeigu mes suprasime abi puses, tiek smurtavusį, tiek tą, prieš kurį buvo smurtauta, mes jau keliausime į asertyvaus (pozityvaus) santykio formavimą. Mums reikia pagalvoti, o kodėl smurtu užsiimantis asmuo toks tapo? Galbūt jis pats patyrė daug įvairaus smurto, galbūt jis yra įsitikinęs, kad jam reikia nuolatos nuo visų gintis ir tam renkasi tokias priemones. Jeigu eisime į santykio su kitu kūrimą per pagarbą, per laisvę supratimą, mums nereikės naikinti smurto, jis nunyks pats“, – įsitikinęs specialistas.
 
Jis taip pat pabrėžia, kad kiekvienam mūsų dera savyje ir kituose ieškoti gerų savybių, nes jas ugdant nyksta ydingos. Išdidinant ir puoselėjant gerąsias savybes, keičiasi charakteris, o kartu ir veiksmai. Pakantumas bei empatiškumas yra didelę galią turinčios priemonės, kurias turi kiekvienas.

 

Svarbu
Nors fiksuojamas procentinis mažėjimas, 2021 m. fiksuota beveik 6 tūkst. smurto artimoje aplinkoje atvejų.
88 proc. smurtavusiųjų sudarė 30-49 m. amžiaus vyrai.
79,8 proc. nukentėjusiųjų – suaugusios moterys, 10,5 proc. – vaikai iki 18 m. amžiaus.


Trys klausimai specialistui
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnioji patarėja Jolita Gritytė:
- Kokiais įstatyminiais saugikliais yra stiprinama tiek vaikų, tiek suaugusių apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje?
- Asmens apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje buvo sustiprinta 2011 m. priėmus naują apsaugos įstatymą. 2017 m. buvo priimtos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos, kuriose apibrėžtos visos smurto prieš vaikus formos bei įtvirtintas aiškus smurto ir fizinių bausmių, kaip netinkamos auklėjimo priemonės, draudimas.
 
- Ar, pasikeitus įstatymams, yra fiksuojami teigiami pokyčiai?
- Stebimi tam tikri teigiami pokyčiai gerinant vaikų apsaugą nuo smurto, tačiau iššūkių yra. Norint užkirsti kelią bet kokio pobūdžio smurtui prieš vaikus, būtinas kasdienis visuomenės švietimas smurto netoleravimo tema bei tinkamų paslaugų šeimoms užtikrinimas, joms susiduriant su sunkumais. Taip pat svarbus veiksnys mažinant smurto artimoje aplinkoje riziką yra darbas su smurtautojais. Svarbu jiems siūlyti smurtinio elgesio prevencijos priemones, juos motyvuoti tomis priemonėmis pasinaudoti. Būtina anksti nustatyti rizikingai besielgiančius asmenis, siekiant laiku užkardyti smurtą artimoje aplinkoje.
 
- Kokie žingsniai atliekami jūsų tarnybai gavus kreipimąsi dėl galimo smurto?
- Vaikas gali savarankiškai kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybą, policiją, švietimo ar kitą instituciją dėl jo teisių pažeidimo. Švietimo įstaigų darbuotojai, turintys informacijos apie daromą ar galimą smurtą vaiko atžvilgiu, privalo nedelsdami apie tai informuoti policiją arba tarnybą. Praktikoje dažniausiai švietimo įstaigos darbuotojai, vaikui papasakojus apie jo patiriamą smurtą šeimoje, visų pirma kreipiasi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Ši, reaguodama į gautą pranešimą, vyksta į švietimo įstaigą, susitinka su vaiku, užsitikrindama galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, nedalyvaujant tėvams. Atsižvelgus į vaiko amžių ir brandą jis yra išklausomas jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą. Pagal poreikį įvertinama vaiko gyvenamoji, socialinė aplinka, santykiai su tėvais. Pagal poreikį vaiką išklauso ir psichologo. Tarnyba nustačiusi realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą jo sveikatai, nustato vaiko apsaugos poreikį ir priima tinkamiausią konkrečioje situacijoje sprendimą dėl tolesnių veiksmų.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    S.Miežinienė: už gražias akis neapdovanoja

    VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos laikinoji vadovė Santa Miežinienė, šiemet įsisegusi Nusipelniusio Li...
    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Garsiajame žurnale „Nature“ – Lietuvos mokslininkių pavardės

    Gegužę prestižiniame tarpdisciplininiame mokslo žurnale „Nature“ buvo publikuoti gausaus tarptautinio mokslininkų kole...

    Budinti vaistinė


    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...
    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...

    razinka


    Sveika šeima


    Apie laimingiausią Lietuvos jaunimą kalba pasaulis

    Lietuvos jaunimas – laimingiausias pasaulyje, skelbiama Pasaulio laimės ataskaitoje. „Kaip, kodėl?“ – klausia užsienio žiniasklaida, stebisi ir patys lietuviai. Bene didžiausią indėlį, ieškant Lietuvos jaunimo laimės priežasčių, neseniai įnešė garsusis britų dienraštis „The Guardian&...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Svetur


    Į darbus kibs virtualūs fizioterapeutai

    Pirmoji pasaulyje dirbtinio intelekto (DI) koordinuojama virtuali fizioterapijos klinika startuos šiais metais. Būsimų skaitmeninių fizioterapeutų darbdaviai žada daug. Virtualios fizioterapijos klinikos „Flok Health“ bendraįkūrėjas Finnas Stevensonas tvirtina, kad inovacija ne tik sumažins fizioterapijos pacientų ...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę
    Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Henrikas Vaitiekūnas Apie ponią Frustraciją Mortenson
    Pats juokingiausias rašinys
    Henrikas Vaitiekūnas Pats juokingiausias rašinys

    Naujas numeris