Tel Avive dirbantis fotografas Tomer Ifrah kelerius metus galėjo iš arti stebėti įkalintų moterų gyvenimą. Iš pradžių jis turėjo redakcijos užduotį aprašyti vienos moters istoriją. Vėliau jau tris mėnesius iš eilės bent kartą per savaitę vyras lankėsi minėtame kalėjime, kur užrašinėjo moterų gyvenimo istorijas, fotografavo.


 
„Įkalinimo įstaigoje dienas leidžia skritingų socialinių sluoksnių moterys, dauguma jų priklauso nacionalinėms mažumoms. Gyvena jos skurdžiose ankštose kamerose.


 
Dauguma nuteistųjų įkalinamos jau antrą arba trečią kartą. Jos tiesiog nebepajėgia išsiveržti iš užburto rato – kalėjimas-laisvė-nusiklatimas-kalėjimas“, - pasakoja fotografas.


 
Tiesa, dabar sąlygos kur kas geresnės, nei buvo prieš porą trejetą dešimtmečių. 1979 m.i „Nerve Tirza“ kalėjusi palestinietė Rasmiah Odeh pasakojo, kad tuomet kamerose gyvendavo ir po 150 moterų. Kai kurios jų turėjo vaikų. Tuomet buvo taikomos kolektyvinės bausmės, įskaitant mušimus ar dujų panaudojimą. Iš prasikaltusių nuteistųjų buvo atimami pasimatymai su artimaisiais.


 
Su įkalintomis moterimis dienas leidęs T.Ifrah pripažino, kad tarp moterų dažnai kyla religinio pobūdžio konfliktai, mat žydės ir musulmonės kali kartu.


 
„Nemažai moterų, mano nuomone, iš viso ten ne vieta. Joms reikia rimtos psichiatrų pagalbos. Dauguma nuteistųjų yra atvykėlės iš Rusijos, Etiopijos, Pietų Amerikos“, - interviu žiniasklaidai sakė fotografas.
Tiesa, ne viskas „Nerve Tirza“ taip rūstu. Prieš kelerius metus čia buvo surengtas madų šou. T.Ifrah vėl pakviestas užfiksuoti nuteistųjų kasdienybės, tik tą kartą ji nebuvo tokia slogi.