Valstybės kontrolė aiškinsis, ar pinigai vaistams nėra švaistomi

Ana Daukševič
2015-03-20
Valstybės kontrolė šiemet pradėjo auditą Valstybinėje bei teritorinėse ligonių kasose, Sveikatos apsaugos ministerijoje siekdama išsiaiškinti, ar vaistų kompensavimui skiriami milijonai panaudojami teisingai. Esą kasmet pinigų dalis šiam tikslui tik didėja, o skundų dėl kompensavimo politikos, kaip buvo, taip ir yra. Tiesa, kol kas nei tikrinantieji, nei tikrinamieji nedaugžodžiauja. Dar daugiau – ligonių kasų nuomone, auditas kone rutininis. Savo ruožtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė tikina, kad toks patikrinimas padės sudėti visus taškus ant „i“.
Valstybės kontrolė aiškinsis, ar pinigai vaistams nėra švaistomi
Net 47 proc. viso PSDF biudžeto išleidžiama ne inovatyviems, o seniems vaistams kompensuoti, kurių ir yra parduodama didžioji dauguma (86 proc.).

Kas užkliuvo Valstybės kontrolei? 
 
Sužinoję, jog šiemet Valstybės kontrolė planuoja patikrinti beveik visas už vaistų kompensavimą atsakingas institucijas, suklusome. Kodėl dabar, kai Sveikatos apsaugos ministerija jau kuris mėnuo tikina esą viskas eina geryn, vaistų kompensuojama daugiau. Dar labiau suklusome sužinoję, kad paskutinį kartą panašus auditas buvo atliktas... prieš dešimt metų. „Įtraukti šį auditą į 2015 m. valstybinio audito programą buvo nuspręsta atsižvelgiant į 2014 m. atlikto strateginio tyrimo rezultatus ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto siūlymus. Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms auga. Kasmet išrašoma apie 12 mln. vnt. receptų kompensuojamiesiems vaistams, pacientų priemokos už juos sudaro apie 158 mln. Lt. Audito metu bus vertinama išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensavimo sistema, sąrašų, pagal kuriuos jie kompensuojami, sudarymas ir atnaujinimas“, - priežastis vardina Valstybės kontrolės atstovai. Na taip, sumos didelės. Keista, kad dešimtmetį tai niekam neužkliuvo. Tačiau čia pat Valstybės kontrolė įvardina ir daugiau priežasčių, dėl ko nuspręsta „pakratyti“ aukščiau minėtas įstaigas: „Pacientų organizacijos atkreipia dėmesį, kad į kompensuojamųjų vaistų sąrašą neįrašomi naujesni, efektyvesni vaistai, nekompensuojamos ambulatorinio gydymo išlaidos asmenims, sergantiems retomis ligomis. Kompensuojami nors ir pigesni, tačiau mažesnės terapinės ir farmakoekonominės reikšmės vaistai. Gydant pacientus nepakankamai efektyviais vaistais mažėja jų darbingumas, praradimus patiria šalies ūkis, didėja išlaidos nedarbingumui kompensuoti.“

 
„Įkando“ valdininkams
„Dažnai tenka išgirsti skaudžių atvejų apie tai, kad žmogus miršta ne tik todėl, jog jam reikalingas modernus gydymas nekompensuojamas, bet todėl, kad sprendimas dėl jo kompensavimo buvo priiminėjamas per ilgai ir dėl neaiškių priežasčių vis atidedamas. Lietuvoje modernūs vaistai sunkiai skinasi kelią, o visos pastangos juos gauti atsimuša net ne į finansavimo, bet iš esmės į organizacines problemas. Valdininkai nesusirenka į posėdžius, nepatvirtina sprendimo dėl trūkstamo parašo. Kreipiantis į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Valstybinę ligonių kasą dėl gyventojų prašymų kompensuoti vieną ar kitą vaistą, labai dažnai gaunami neigiami atsakymai. Paanalizavus situaciją, pamatėme, kad reikalingi sisteminiai sprendimai šioje srityje“, - sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

Todėl ir buvo nuspręsta kreiptis į Valstybės kontrolę, kad „pakratytų“ valdininkus? Prieš pradedant keisti vaistų kompensavimo sistemą, būtina išsamiai įvertinti esamosios trūkumus, todėl pasiūlėme į Valstybės kontrolės valstybinio audito 2015 metų programą įtraukti vaistų kompensavimo sistemos valstybinį veiklos auditą. Ypatingą dėmesį atkreipti į vaistų įtraukimo į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą procedūras, vaistų terapinės ir farmakoekonominės vertės nustatymą, sprendimų priėmimo procedūras bei terminus, lėšų, skirtų vaistams kompensuoti, panaudojimo efektyvumą. Kartu būtų tikslinga atlikti ir Valstybinės ligonių kasos sprendimų dėl vaistų ir medicinos pagalbos priemonių labai retoms ligoms ir būklėms gydyti bei dėl nenumatytų atvejų priėmimo komisijos valstybinį veiklos auditą. Mūsų negali tenkinti sistema, kuri užtikrina sprendimus priimančių asmenų nešališkumą, nepriklausomumą bei rotaciją tik biurokratiškai, bet ne praktiškai. Negali tenkinti neveikimas, kai valdininkai nedaro to, ką ir taip privalėtų atlikti“, - atsako komiteto pirmininkė.
 
Apie bėdas ir išeitis
Valstybinė ligonių kasa praėjusiais metais pristatė pranešimą „2013 m. PSDF biudžeto išlaidų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidoms apmokėti paskirstymas“. Iš jo matyti, kad net 47 proc. iš viso PSDF biudžeto išleidžiama ne inovatyviems, o seniems vaistams kompensuoti, kurių ir yra parduodama didžioji dauguma (86 proc.).


 „Lietuvos pacientų teisė į kokybišką ir naujausią gydymą, palyginus su kitomis Europos valstybėmis, yra akivaizdžiai pažeidžiama – jie neturi tokių gydymo galimybių, kokias turi, pavyzdžiui, Rumunijos, Bulgarijos, Estijos gyventojai. Pagrindinė to priežastis yra ne ribotas PSDF biudžetas, o neefektyvus, neskaidrus ir kartais net neteisėtas šių lėšų valdymas. Suprantama, kad ir kitos Europos valstybės turi tik tam tikrą vaistų kompensavimui skirtą biudžetą, tačiau jos sugeba jį panaudoti taip, kad pacientus pasiektų naujausias gydymas bei inovatyviausios technologijos“, - priekaištų negaili D.Mikutienė.

Na, kritika yra kritika, o kokia išeitis? „Neefektyvaus ir neskaidraus PSDF biudžeto lėšų valdymo priežasčių pirmiausia reikia ieškoti ydingame teisiniame reglamentavime bei netinkamame jo įgyvendinime. Dažnai neužtikrinama atsakingų asmenų kontrolė bei nereikalaujama jokios atsakomybės už netinkamą veiklą ar dažnai ir už jokį neveikimą. Didesnį vaistų kompensavimo proceso skaidrumą galima pasiekti užtikrinant kompensuojamųjų vaistų vertinimą atliekančių ir sprendimus priimančių asmenų nepriklausomumą ir profesionalumą: įtraukiant išorinius ekspertus į šį procesą, įvedant komisijos narių rotacijos reikalavimus ir atsakomybę už priimamus sprendimus, detaliai pagrindžiant ir argumentuojant priimamus sprendimus bei juos viešinant“, - teigia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė.

Pasak politikės, Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai jau ėmėsi iniciatyvos - inicijavo Farmacijos įstatymo pakeitimus. „Tikimės, kad priėmus minėtą įstatymą, jo įgyvendinimas užtikrins skaidrų, nešališką, objektyvų ir savalaikį vaistų prieinamumą pacientams. Be to, įstatymiškai reglamentavus vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, skirtų labai retoms ligoms bei būklėms gydyti ir nenumatytiems atvejams išlaidų kompensavimą, garantuos šiomis ligomis sergantiems asmenims ar kitiems, esant nenumatytiems atvejams, asmenims teisę į greitą ir objektyvų prašymo nagrinėjimą“, - viltį išreiškė D.Mikutienė.
 
Valstybinės ligonių kasos komentaras:

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Valstybės kontrolė turi teisę atlikti kasmet auditus institucijose, kuriuos disponuoja valstybės lėšomis. VLK – ne išimtis. Taip pat ši institucija turi galimybę pasirinkti ir sritis, kuriose planuoja atlikti auditą. Šiais metais viena iš pasirinktų sričių – kompensuojamieji vaistai. Kasmet Valstybės kontrolė rengia ir teikia savo ataskaitas su rekomendacijomis, kai atlieka suplanuotus auditus. Taigi šis dabar vykdomas auditas nėra išskirtinis. Tai tęstinė šios institucijos veikla, atliekant auditus sveikatos priežiūros sistemoje. VLK ir TLK buvome perspėti apie tai, kad toks auditas bus atliekamas. Kaip ir įprastai, taip ir šiemet, su šia institucija glaudžiai bendradarbiaujame, teikiame jiems dominančią informaciją, pagal savo kompetenciją.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Nugaros smegenų navikas kėsinosi į gyvybę

      Nugaros smegenų navikas kėsinosi į gyvybę

      Telšiškė Kornelija Laurinavičiūtė (20 m.) jau vaikystėje žinojo turinti stuburo problemų, tačiau apie nugaros smegen...
      Gydytojas įspėja: pasaulyje kas 45 minutes dėl prostatos vėžio miršta po 1 vyrą

      Gydytojas įspėja: pasaulyje kas 45 minutes dėl prostatos vėžio miršta po 1 vyrą

      Lapkritis pasaulyje minimas kaip vyrų sveikatos mėnuo. Jo metu vyrai raginami atkreipti dėmesį į vieną pavojingiausių jų gyvybėms ...

      Sveika šeima


      „Studentų maistas“ – ne vaistas

      Ne veltui džiovintų vaisių ir riešutų mišinys pramintas „studentų maistu“. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako juose dažnai rasite didelę dozę pridėtinio cukraus (tai, ko reikia kremtant mokslus pernakt). Taigi maišelis riešutų popiet tikrai nėra nekaltas ir sveikuoliškas užkandis, k...

      Sveikatos horoskopas


      Spalio 12 - 18 d.

      Avi­nas
      Pir­ma­die­nį ri­bo­ki­te ka­vos ir juo­do­sios ar­ba­tos kie­kį, dau­giau ger­ki­te van­dens. Ant­ra­die­nį jau­si­tės žva­lūs ir ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Penk­ta­die­nį bus jaut­rūs re­gos or­ga­nai. Savaitgalį stiprinkite imuninę sistemą.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      Nobelio medicinos premija paskirta virusologams H. Alteriui, Ch. Rice'ui ir M. Houghtonui

      Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui (Harviui Dž. Alteriui) ir Charlesui M. Rice'ui (Čarlzui M. Raisui), taip pat britui Michaelui Houghtonui (Maiklui Hotonui).

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Kiek vorų jau suvalgėte?
      Henrikas Vaitiekūnas Kiek vorų jau suvalgėte?
      Šiuo metu šeimos gydytojai tapę beteisiais raštininkais
      Viktorija Andrejevaitė Šiuo metu šeimos gydytojai tapę beteisiais raštininkais
      Kas nepažįsta laikrodžių?
      Henrikas Vaitiekūnas Kas nepažįsta laikrodžių?

      Naujas numeris






















      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica