EUROVAISTINĖS apsaugos vadovas Kęstutis Varvarinas pripažįsta: „Vagystės vaistinėse, deja, vyksta ir kol kas jų nemažėja. Pastebima, kad dažniausiai vagiama vakarais, kai klientų srautas būna didžiausias – tuomet vagystę pastebėti sunkiau. Galima išskirti, kad labiausiai vagiamos prekės, kurios tuo metu yra daugiausiai reklamuojamos: kosmetika, maisto papildai, kraujo spaudimo aparatai, vaistai – visa tai galima lengviausiai parduoti, nes dažniausiai gi ir vagiama ne sau, o pardavimams.
Kalbant apie sezoniškumą – dažniau vagiama žiemą. Pastebime, kad visgi daugiausia vagiama sostinėje – Vilniuje.
Galime pasidžiaugti, kad apsaugos kamerų pagalba daugeliu atveju vagis „pagauti“ pavyksta. Neretai juos atpažįstame, kartojasi tie patys veidai.“
„Vokiečių vaistinėje“ dirbantis Tadas Urbonavičius pripažįsta, kad vaistų vagystės ne toks ir retas reiškinys, kaip gali atrodyti.
„Dažniausiai būna tokios impulsyvios vagystės, kuomet įeina vagis, čiumpa prekę ir pabėga. Paprastai tai būna maisto papildai. Ir, aišku, tie, kurie yra brangesni. Per metus tokių atvejų pasitaiko iki dešimt. Pas mus yra apsaugos kameros, kurios šiek tiek apsaugo nuo vagysčių. Taip pat mes, vaistininkai, stebime įtartiną asmenį, priklausomai nuo to, kaip jis atrodo ir kaip elgiasi. Scenarijus toks: iš pradžių ateina apsižiūrėti, po to – pavogti. Deja, ne visi vagysčių atvejai yra išaiškinami“, - apgailestauja vaistininkas.
Didžiausias ginklas – dėmesys
„Savitarnos buvimas yra papildomas veiksnys, kuris skatina paimti prekę ir nesusimokėti. Aš, kaip personalo vadovė, galiu pasakyti, kad darbuotojų dėmesys yra pats svarbiausias dalykas: žmonės turi būti dėmesingi, dirbdami savitarnoje, aišku, ir vaistinėse. Dėmesingi, reiškia: ne sekti kiekvieną įtariant, kad tai yra vagis, bet pasisveikinti su kiekvienu žmogumi, parodyti dėmesį, nes vagis nenori, kad jį pamatytum. Todėl, kai sveikiniesi ir esi malonus, parodai: aš tave matau. O techninės priemonės – kameros, veidrodžiai, varteliai – jos visos gali būti apeinamos. Jeigu esi profesionalus vagis, gali apeiti ir šias priemones“, - pasakoja BENU vaistinės personalo vadovė Rasa Slauskienė.
Dažniausiai pasitaiko impulsyvūs vagys
„Įsivaizduokite, kai vaistinės lentynoje yra išdėliota daug daiktų, kurių tau galbūt reikia, ir neturi pinigų jiems nusipirkti. Impulso pagautas žmogus gali pasiimti tą daiktą. Dažniausiai vagiamos prekės, kurios yra patogiai išdėliotos, pavyzdžiui, akcijos prekės, arti išėjimo. Jos visą laiką traukia akį, ar tai būtų maisto papildai, ar kremas, ar šampūnas, ar vaistai nuo alergijos. Ir, aišku produktai, kurie yra nedideli, bet brangūs. Tai maisto papildai, žuvų taukai, veido kremai, kremai kūnui. Gali būti nuskausminamieji vaistai jeigu jie sudėti savitarnoje“, - pasakoja vaistinės darbuotoja.
Anot jos, vaistinės darbuotojai šiukštu neskatinami už rankos nutverti vagišiaus, nes tai yra labai pavojinga. Be to, tai neįeina į vaistininko pareigas. Tad tokiu atveju galbūt vertėtų pagalvoti apie apsaugos darbuotoją? „Aš manau, kad tai yra neetiška kitų pirkėjų atžvilgiu. Juolab, kad vaistinės paprastai yra nedidelės kvadratūros,
tai jeigu ten stovės apsaugos darbuotojas, kaip mes jausimės?
Tuo labiau, kad vaistinė yra konfidenciali vieta, kur norisi pasitarti su vaistininku galbūt intymiu klausimu, ir apsaugos darbuotojas, kai imsi brangaus kremo indelį, gali trikdyti“, - svarsto R.Slauskienė.
Svetur
Ir vaistininkai „prisidriba“
Lietuvoje vaistininkai turi dirbti ne tik savo darbą, bet ir akylai stebėti ilgapirščius. Užsienyje šių metų pradžioje buvo paviešinta ir kita šios problemos pusė. Įvairius medicininius preparatus neretai pasisavina ir patys vaistininkai.
Meino (JAV) viešųjų interesų centras atliko tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad nuo 2003 iki praėjusių metų net 16 vaistininkų ir 41 farmacijos technikas prarado licenzijas dėl vaistų iš darboviečių vagysčių. Pasirodo, net trečdalis dingusių receptinių vaistų buvo pavogti vaistinės darbuotojų.
Viena stambiausių užfiksuotų vagysčių – farmacijos technikas pasisavino beveik pusaštunto šimto suboksono, panašaus į metadoną vaisto, skirto priklausomybei nuo narkotikų gydyti, tablečių. Taip patį beveik devynis tūkstančius opioido hidrokodono, šešis šimtus anoreksigeno „Phentermin“ bei daugiau nei keturis šimtus benzodiazepino „Alprozalam“ tablečių.
Beveik kiekvienas Meino vaistininkas ar farmacijos specialistas, pagautas nusikaltimo vietoje teisinosi, kad nusižengti pasiryžo dėl turimų priklausomybių narkotinėms medžiagoms.
Gregas Cameronas, Husono universiteto profesorius, teigia, kad tokie vaistininkai kelia didžiulį pavojų visuomenei, kadangi dirba apsvaigę ir yra didesnė tikimybė, kad parduodami vaistus klientui gali suklysti.
Teisėsaugos pareigūnai mano, kad daugelis vaistų vagysčių atvejų lieka neatskleista ir nepranešta. Prokuroro padėjėjas Michaelas Milleris, patariantis Meino farmacijos tarybai ir anksčiau dirbęs Generalinės prokuratūros Farmacijos nusikaltimų skyriuje tikina, kad daugelis vagysčių net neužfiksuojamos.
Vienas nusikaltusių farmacininkų tyrėjams taip pat pasakė: „Pripažinkime, mes esame tie, kuriuos pagavo. Tačiau yra daug daugiau tokių žmonių, kurių niekas niekada nepagaus. Daug daugiau, nei norėtumėte įsivaizduoti.“
.jpg)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: