Politikams sukant galvas, kaip pagerinti vaistų prieinamumą it grybai po lietaus randasi įvairiausi pasiūlymai. Tiesa, dėl jų ne tik vaistinių vadovams plaukai šiaušiasi, bet ir visuomenei lieka pečiais trūkčioti.
Reiktų paminėti, kad pasiūlymai kartais prieštarauja vieni kitiems ir, anot kai kurių parlamentarų, nelabai logiški.
Kol vieni Seimo nariai siūlo mažinti vaistinių skaičių mieste, Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su komanda siūlo priešingai - leisti medikamentais prekiauti tiek degalinėse, tiek ir parduotuvėse. Opozicija gi kelia klausimą, ar tai reikalinga, jei nereceptinius vaistus šiandien galima nusipirkti internetu.
Tobulins ir teisk iš naujo
Antradienį Seimo narys Povilas Urbšys įpyko. Mat jo siūlymas, kad miestuose būtų ne daugiau nei penkios vieno tinklo vaistinės nesulaukė kolegų pritarimo. Tokios parlamentaro pataisos buvo tiesiog išbrauktos iš darbotvarkės. „Seimas pademonstravo, kiek tam tikros verslo grupės turi įtakos parlamentarams. Lygiai tas pats, kaip ir dėl tų koncernų - čia akivaizdžiai jauti tą patį kvapą“, - tvirtino P.Urbšys.
Gal viskas būtų pasisukę kiek kitaip, jei parlamentaras nebūtų nutraukęs draugiškų santykių su „valstiečiais“. Mat, kaip teigė ir pats P.Urbšys, siūlymo nepalaikė net Agnė Širinskienė, kuri visada pasisako už monopolijų ardymą. Tačiau Seimo narys neketina sėdėti rankų sudėjęs. Projektą patobulins ir surinkęs reikiamą parašų kiekį dar kartelį teiks Seimui. Štai taip... P.Urbšio teigimu, bus siūloma tinklų valdomų vaistinių skaičių mieste sieti su gyventojų skaičiumi, panašiai, kaip yra Estijoje. Priešingu atveju, nepanaikinus „monopolinių darinių“ vaistinių tinkluose nepasiseks atpiginti vaistų. Be to, priėmus apribojimą vaistinės steigtųsi kaimuose ir taip gerėtų vaistų prieinamumas jų gyventojams.
Kita vertus, jei būtų paklausa, vaistinių tinklai turbūt ir neraginami atidarinėtų vaistines kaimuose.
Į Seimo nario siūlymus Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas reagavo klausdamas, o kodėl apsiriboti tik vaistinėmis? Gal reikia priimti pataisas, kad mieste būtų ne daugiau nei penkios degalinės, kioskeliai, gal net ne daugiau nei penki politikai...
L.S. skaičius
1303
- tiek šiuo metu Lietuvoje yra vaistinių, 1064 iš jų priklauso tinklams.
Turės žinoti ko nori
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija su Aurelijumi Veryga priešakyje gerindami vaistų prieinamumą turi kitą planą – ne mažinti, bet plėsti vaistų prekybos vietų skaičių. Ministerija siūlo leisti medikamentais prekiauti parduotuvėse ir degalinėse, nuotoliniu būdu bei ligoninių vaistų sandėliuose, jeigu pacientas gydomas dienos stacionare.
Tiesa, liberalesnė prekyba vaistais patinka ne visiems. Gydytojas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Darius Kaminskas sako, jog tokiai prekybai iš principo nepritariantis, tačiau jei jau taip įvyks, reiks tam tikrų saugiklių. Parlamentaras siūlo uždrausti vaistus laikyti ir parduoti savitarnos skyriuose. Taip pat prekybininkai negalėtų gyventojui vienu kartu parduoti daugiau kaip vieną vaisto, kurio bendrinis pavadinimas yra tas pas pats, pakuotę. Taip pat nebūtų galima pirkėjui siūlyti kito vaisto, jeigu jo pageidaujamo nėra. Prekybos vietose privalėtų būti raštiški įspėjimai, kad „pardavėjas - kasininkas apie vaistinius preparatus informacijos neteikia“.
Parduotuvėse ir degalinėse prie kasos vaistai turėtų būti laikomi atskirai nuo kitų prekių. Ministerijos siūlyme yra ir punktas, kad degalinių ar parduotuvių kasininkai negalėtų žmonėms teikti informacijos apie vaistus.
„Šių sprendimų laukia didelė visuomenės dalis ir tai bus tikrai patogiau. Kalbos, kad vaistinės dėl šių sprendimų bankrutuos - nieko vertos. Šios pataisos kaip tik paskatins juos galvoti apie farmacinės rūpybos paslaugų plėtrą, dėl kurių žmonės vaistų pirkti ateis į vaistinę, o ne į parduotuvę ar degalinę. Todėl kolegas Seimo narius raginu įsiklausyti priimant sprendimus ir į visuomenės nuomonę“, - teigė A.Veryga.
Vaistinių ir PSPĮ išsidėstymas Lietuvoje
Mėlynas simbolis - visuomeninės vaistinės, violetinis taškas - pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, aprūpinančios vaistais
Vaistai internetu
Tarp gausybės siūlymų yra ir dar vienas, diskusijų sulaukęs siūlymas - prekyba receptiniais vaistais nuotoliniu būdu. Nors ministerija sako, jog tai galėtų įsigalioti jau kitąmet, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Raimundas Martinėlis siūlo šį sprendimą atidėti iki 2021 metų gegužės. Mat kol kas reikia pripažinti, kad e.sveikata šlubčioja, tai yra neveikia taip, kaip norėtume.
„Taip pat turi būti išspręstos sisteminės elektroninio recepto klaidos, nes šiandien e.recepto sistema nėra pritaikyta dideliam pacientų jungimosi skaičiui. Tokiu atveju pacientams vaistinėje nebus galimybių įsigyti kompensuojamųjų vaistų su elektroniniu receptu“, – įsitikinęs R.Martinėlis.
Ministras tikina, jog siūlymo nebūtina atidėti, o visas su tuo susijusias problemas galima spręsti lygiagrečiai. Kai kurie Seimo nariai čia pat klausė, kam įteisinus nuotolinę receptinių vaistų prekybą plėsti pardavimo vietų tinklą? Juk internetu apsipirkti gali būdamas bet kur. Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė atsakė, jog nuotoliniu būtu bus parduodami receptiniai vaistai, vadinasi, jie turės būti skirti gydytojo. O kai kalbame apie platesnį pardavimo vietų tinklą ne vaistinėse, omenyje turimi nereceptiniai vaistai, kuriuos pacientas vartoja be gydytojo paskyrimo. Bet klausimas tuomet tik dar aštrėja - kam plėsti tinką, kai nereceptinius vaistus ir šiandien galima nusipirkti internetu?
Nuomonė
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Irena Degutienė:
- Žvelgiant į vaistinių tinklo žemėlapį, tikrai neatrodo, kad reikia plėsti vaistų pardavimo vietų tinklą. Bet čia - mano nuomonė. Jei iš tikrųjų toks poreikis yra, kodėl nesikalbėta su Vaistinių asociacija, gal jie būtų patys tą tinklą išplėtę, jei tikrai toks poreikis yra.
Be to, mes kaip ir pritarėme nuotolinei prekybai receptiniais vaistais. Mano nuomone, tai - pažangus sprendimas ir turime stengtis, kad jis būtų įgyvendintas kuo greičiau. Pritarus nuotolinei prekybai, mano nuomone, tolesni svarstymai dėl vaistų vietų pardavimo yra beprasmiški, o įstatyme net ir pertekliniai, prarandantys bet kokią logiką.
Atrodo, kad patys šio įstatymo rengėjai tarpusavyje nesusitaria, ko iš tikrųjų reikia.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.JPG "Vilma Verygienė, Sonata Užupytė, Rūta Vyšniauskaitė ir Rasa Dikčiuvienė (taip pat į renginį negalėjusios atvykti Virginija Šneider ir Rasa Ščerba) darbą „Eurovaistinėje“ pradėjo prieš dvidešimt metų ir, kaip sakė renginio vedėjas, per tuos metus nė karto nesulaužė ištikimybės.")
.jpg)
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
Komentuoti: