Nuostolinga

„Atstovaujame generinių vaistų gamintojams, todėl nemažai dirbame šioje srityje. Esame padarę tam tikras įžvalgas, kokia situacija susidarė kitose šalyse, kai buvo mažinamos vaistų kainos. Sveikatos apsaugos ministerijos planas, kaip mažinti generinių medikamentų kainas, turi trūkumų. Taip, reikalavimai medikamentų kainodarai, norint juos įtraukti į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, nėra naujas dalykas. Lietuvoje yra nustytas 50 procentų „slenkstis“. Jei gamintojai dar labiau sumažins generikų kainas, susidarys situacija, kad dalis kompanijų atsisakys įrašyti medikamentus į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Taip jau įvyko. Naują, pirmajį generiką tiekti perpus pigiau nėra pelninga, netgi nuostolinga. Jau tas 50 procentų padarė taip, kad kelios mūsų kompanijos atsisakė vaistus registruoti kaip pirmą generiką. Nekalbu apie antrą ar trečią generinį vaistą, kurio kaina turi būti dar mažesnė“, - paklaustas, ar galima nustatyti reikalavimą dar labiau mažinti generinių vaistų kainas, atsako Vaistų gamintojų asociacijos direktorius Albertas Bertulis (nuotr.). Įdomu, juk štai Danijoje minėtas slenkstis yra žymiai didesnis nei 50 proc., o vaistai vis tiek tiekiami. Tačiau čia ir vėl atsiremiame į argumentą esą dėl visko kalta maža šalies rinka. „Nereikia net lyginti. Lietuvoje turime mažą rinką, o pagalvokime apie Vokietiją, Prancūziją ar Lenkiją. Didelėms rinkoms kompanijos gali tiekti medikamentus šiek tiek žemesne kaina“, - tikina A.Bertulis. 
Prieš porą savaičių Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas taip pat sakė turįs abejonių, kad reikalavimus generinių vaistų kainodarai galima griežtinti. „Galbūt galima būtų didinti reikalavimus kainos mažinimui. Tačiau dėl to vaistai iš viso gali nebeateiti į mūsų rinką. Lazda turi du galus ir perlenkti ją būtų pavojinga. Tada tikrai turėtume mažiau generinių vaistų arba jų atėjimo laikotarpis būtų ilgesnis. Reikia skaičiuoti ir žiūrėti. Turime Konkurencijos tarybos nuomonę šiuo klausimu. Jie mano, kad nustatytas reikalavimas mažinti kainą perpus yra per didelis žingsnis“, - tuomet sakė viceministras.
 
Trūksta konkurencijos?
Praėjusiais metais išlaidos kompensuojamiesiems generizuotiems produktams sudarė apie 290 mln. litų (84 mln. eurų). „Pagal parduotų receptų skaičių generizuoti vaistai sudaro 89 procentus, šiems vaistams išleista apie 39 procentai PSDF lėšų“, - skaičius vardina Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė. Pavyzdžiui, Švedijoje visų receptų 57 procentus sudaro receptai generiniams medikamentams. Jiems išleidžiama maždaug 17 procentų lėšų. Jei Lietuvoje tarp receptų ir lėšų generizuotiems produktams būtų išlaikomas toks pats santykis kaip ir Švedijoje, turėtų būti išleidžiama apie 26 proc. PSDF lėšų, t.y. galėtų sumažėti iki 200 mln litų.
Skaičiuokime, jei sektume Švedijos pavyzdžiu, sutaupytume maždaug devyniasdešimt milijonų senąja, arba 26 milijonus naująja valiuta. Pripažinkite, ne taip ir mažai. Kas trukdo pasiekti tokį rezultatą? „Tokia situacija susiklostė, nes Švedijoje ir Danijoje veikia privaloma generikų substitucija – tai yra pacientui vaistinėje privalomai išduodamas pigiausias generikas. Jei jis renkasi brangesnį vaistą, priemoka nėra įtraukiama į kaupiamąją priemoką, nuo kurios priklauso tam pacientui už vaistą kompensuojama suma. Manome, kad būtent privalomoji generikų substitucija davė kainų mažėjimo efektą Švedijoje“, - atsako G.Krukienė. Tačiau tai dar ne viskas. Mat šioje Skandinavijos šalyje privalomai išduodant pigiausią generiką, taip padidėja vaistų pardavimo apimtys tų gamintojų, kurie teikia medikamentus mažiausiomis kainomis. O čia prasideda konkurencija, kuri, panašu, mūsų šakyje neveikia. „Švedijoje, Danijoje veikia stambiausios pasaulio generikų kompanijos, kurios ženkliai pagyvina konkurenciją, bet dėl mažos rinkos  nevykdo veiklos Lietuvoje“, - priduria G.Krukienė. Taigi suprask, nėra konkurencijos – nebus ir mažesnių kainų.
 
Palyginimas
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamentas sausio mėn. atliko 721 vaistų kainų palyginimą su Skandinavijos šalių (Danijos, Švedijos, Norvegijos ir Suomijos) vaistų kainomis. Buvo vertinta pigiausio nepriklausomai nuo gamintojo vieno nedalomojo pakuotės vieneto (pagal tarptautinį pavadinimą ir stiprumą) gamintojo deklaruota kaina Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse, neatsižvelgiant į pakuotės dydį.
Nustatyta, kad iš 721 vaistinio preparato,  487 parduodami Lietuvoje pigiau nei Danijos, Švedijos, Norvegijos ir Suomijos mažiausių kainų vidurkis. 234 vaistiniai preparatai parduodami brangiau negu kainų Skandinavijos šalyse vidurkis. Vertinant atskirai generizuotuos ir negenerizuotus preparatus buvo toks pasiskirstymas: Lietuvoje generizuotų vaistų kainos buvo didesnės – 169 pozicijoms, mažesnės – 314 pozicijų. Analogiškai negenerizuoti vaistai Lietuvoje brangesni buvo 65 pozicijose, pigesni -173 pozicijose.

---

 
Tarp kitko
Generizuotais vaistais laikomi tie vaistai, kurių patentinės apsaugos laikotarpis pasibaigęs ir šiuo metu kompensuojamųjų vaistų kainyne yra įrašyti bent dvejų gamintojų vaistai arba tie vaistai, kurių patentinės apsaugos laikotarpis pasibaigęs seniai, yra buvę daugiau negu vienas gamintojas, tačiau dabar kainyne yra likęs vėl tik vienas, pvz., penicilinas.