Stengiasi dėl pacientų
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė teigė, jog įstatymų pakeitimo tikslas – pacientas, kuriam turi būti pasiūlomas pigiausias su ta pačia veikliąja medžiaga rinkoje esantis vaistas. Nes situacija, kalbant apie vaistų kainas šalyje, kritiška. Viceministrė pateikė ir Estijos pavyzdį: šioje šalyje vaistų suvartojama lygiai tiek pat, tačiau jiems išleidžiama mažiau nei Lietuvoje.
 
Viceministrė teigia, dabar egzistuojančios priemonės neužtikrina vaistinių kontrolės. „Šiuo metu vykdomi planiniai vaistinių patikrinimai. Tačiau, kai vaistinė žino, kada bus tikrinama, ji viską susitvarko puikiai. O atliekant tyrimus paaiškėjo, kad vos dešimt procentų vaistinių turėjo pigiausių vaistų. Tokiose dažnu atveju žmogui paaiškinama, kad pigiausio vaisto reikės užsakyti ir panašiai. Taip sergančiajam užkertamas kelias įsigyti pigiausius vaistus“, - dėstė argumentus K.Garuolienė.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas klausė, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija taip užsidegusi taupyti ne valstybės, o pacientų pinigus. „Koks jums skirtumas, ar pacientas pats primokės už vaistus? Kodėl jūs visiems brukate tik pigiausią vaistą?“ - klausė komiteto narys.
Liberalas Juozas Liesys tikino, jog „žvalgų desantas“ į vaistines visai nereikalinga priemonė, kuri vietoje naudos atneš daugiau žalos. „Nejau nėra kitokių, kur kas efektyvesniu priemonių? Negi dabar kiekvienoje vaistinėje pastatysime po žvalgą? Kiek tai kainuos valstybei?“ - piktinosi J.Liesys.

Gauna daug skundų
Komiteto pirmininkės pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis norėjo sužinoti, ar Sveikatos apsaugos ministerija turi duomenis, kiek vaistinių, tiksliau, vaistininkų siūlė ne pigiausią vaistą, kokios nuobaudos buvo skirtos.
Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento vadovė Gita Krukienė teigė, jog patikrinti, kaip vaistinės vykdo farmacines paslaugas, nelabai yra galimybių, todėl ir pažeidimai nėra fiksuojami. „Tačiau pagal atliktus Valstybinės ligonių kasos tyrimus matome faktą, kad vaistinės funkcijos pasiūlyti pigiausią vaistą neatlieka. Be to, ir Valstybės kontrolė siūlo griežčiau kontroliuoti vaistines bei įvesti kontrolinius slaptus pirkimus“, - sako G.Krukienė.
 
Pasak departamento vadovės, ministerija sulaukia nemažai pacientų skundų ir klausimų, kodėl jų vartojamas vaistas pabrango. Maža to, nemaža dalis besiskundžiančiųjų teigė, jog nežinojo, kad gali rinktis pigesnį vaistą.
Laisvosios rinkos instituto atliktoje analizėje teigiama, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ir SAM per metus gauna apie 100 su vaistų kainomis susijusių skundų. Šis kiekis yra labai mažas, palyginti su aptarnautų gyventojų skaičiumi vaistinėse.
 
„Pavyzdžiui, jei kiekviena iš Lietuvoje 1380 veikiančių vaistinių (2014 m. duomenys) per dieną aptarnautų tik po vieną klientą, turėtume apie 503 700 apsilankymų per metus. Tokiu atveju skundai sudarytų 0,02 proc. apsilankymų. Savaime suprantama, kad per dieną vaistinės sulaukia daugiau nei vieno kliento, todėl realus skundų procentas nuo apsilankymų būtų kur kas mažesnis. Tad smarkiai sugriežtinti priežiūrą motyvuojant skundų skaičiumi yra nepagrįsta“, - teigiama instituto analizėje.
 
Sukurs sąlygas susidoroti
Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina Ganatauskienė komiteto nariams įteikė beveik 2 tūkst. vaistininkų pasirašytą kreipimąsi ir prašo peržiūrėti siūlomą įstatymo projektą bei palikti šiuo metu galiojančią planinių patikrinimų tvarką. „Kaip jaučiasi žmogus, kuris žino, kad yra nuolat sekamas? Medikai, manau, puikiai žino, kokios yra nuolatinio streso pasekmės. Taigi, šis projektas padarys pirmiausia žalą farmacijos specialistų sveikatai. O kartu ir valstybei, bei pacientams, nes kiekvienas užsukęs į vaistinę bus įtarinėjamas kaip slaptas pirkėjas.
 
Ko siekiama šiuo įstatymu, nesuprantame, darome tik prielaidas, kad taip valstybė daro spaudimą. Tik kam? Ko baiminamės? Nesąžiningos konkurencijos tarp vaistininkų, nepagrįstų skundų ir tikrinimų, neobjektyvaus tikrintojų vertinimo ir bausmių apie, kurias mes dabar nieko nežinome. Atliekant slaptus pirkimus bus gaišinamas tiek vaistininkų, tiek kitų pirkėjų laikas, nes bus daromos įvairios procedūros, o to popierizmo vaistinėse ir dabar netrūksta“, - sako L.Ganatauskienė.
Savo ruožtu SAM ramina, jog slapti tikrinimai bus atliekami tik tuomet, kai bus gautas skundas raštu arba žodžiu.

---

 
Komentaras
Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė:

- Kalbame apie dideles vaistų kainas Lietuvoje, tačiau iš principo neturime nė vieno objektyvaus tyrimo, kuriuo galėtume remtis ir palyginti, kokie vaistų kainų skirtumai yra Lietuvoje ir kitose šalyse. Sutinku, kad yra vaistų, kurie pas mus kainuoja brangiau, tačiau yra nemažai tų, kurie kainuoja ir pigiau. 2015 metais Sveikatos apsaugos ministerijos atliktas tyrimas skelbė, jog šalyje aštuoniasdešimt procentų vaistų yra pigesni nei kitose Europos šalyse. Dabar gi teigiama, kad devyniasdešimt procentų vaistų yra brangesni. Slapti kontroliniai pirkimai versle atliekami pačios įmonės iniciatyva siekiant išsiaiškinti, kaip galima efektyvinti veiklą ir pasiekti geresnių rezultatų. Nieko nebaudžiant. Šiuo atveju ministerija eina ne prevencijos keliu, o baudimų. Ir jokie kitokie variantai nėra net svarstomi. 


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!