Vėl apie milijonus

SAM Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė pristatydama ministerijos sukurtus planus, tarp kurių ir nauji kompensavimo lygiai, ir derybos su gamintojais, ir medikamentų vartojimo racionalizavimas, vėl pamojavo visiems prieš nosį žadamais sutaupyti milijonais. Jų nei daug nei mažai – 45 mln. litų bus sutaupyti dėl naujo kompensuojamų vaistų kainyno, 28 mln. litų „atliks“ po derybų su gamintojais. Paminėta buvo ir dar daugiau, tiesa, kiek mažesnių skaičių. Ar tai realu? Sunku pasakyti, juk kaip buvo apskaičiuoti tie milijonai, niekam taip ir liko neaišku. Dar daugiau - Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas ministerijos planus pavadino nerealiais: „Tas 45 milijonų sutaupymas yra mistinis, nes praėjusiais metais sakėte sutaupę septynis, o išleidote trisdešimt.“ Tuo tarpu komiteto pirmininkei Dangutei Mikutienei kilo kitas klausimas, ar tikrai ministerija įgyvendins pažadus? „Kiek mačiau skaičių, išeina, kad planuojama sutaupyti 126 milijonus litų. Skaičiai - gražūs, o kas neš atsakomybę, jei planai nepasiteisins?“, - klausė D.Mikutienė. „Viskas priklauso nuo to, kaip mes įgyvendinsime kiekvieną priemonę. Turime pasiekti užsibrėžtų tikslų“, - atsakė G.Krukienė. Nenorime būti skeptikas, tačiau toks atsakymas tikrai pasitikėjimo nekelia.

Tuo tarpu komiteto nariui Kazimierui Kuzminskui tapo smalsu, kieno sąskaita bus sutaupyta minėta suma? „Aš pats esu pacientas, kuris prisimoka visą laiką už kompensuojamuosius vaistus. Man, kaip Seimo nariui, gal nieko baisaus, bet eiliniai žmonės, pensininkai net neima tų kompensuojamųjų vaistų, kai išgirsta kiek jie kainuoja. Jūs nurodote, kad PSDF išlaidos pagal naująjį Kompensuojamųjų vaistų kainyną sumažės 45 milijonais litų per metus. Visur viskas brangsta, o jūs džiaugiatės, kad tokiems vaistams sutaupysime. Kieno sąskaita taupysite?“, - domėjosi K.Kuzminskas. 

 

Nenori – nepirk

Diskusijos kilo ir dėl pasirinktų taupymo būdų. Mat mažinant bazinę kompensuojamųjų vaistų kainą, priemoka brangesniems tik išauga, taigi tie medikamentai tampa dar labiau nepasiekiami eiliniam šalies gyventojui. „Vaistai yra grupuojami pagal bendrinį pavadinimą. Jeigu ateina į kainyną pigesnis vaistas, jis numuša bazinę kainą. Tada tiems brangesniems priemokos išauga. Sumažinus visos grupės kainą, pacientui tiesiog reikia rinktis pigiausią. Jeigu jis pasirinks brangiausią tai, be abejo, mokės labai daug“, - situaciją paaiškino G.Krukienė. Įdomu. Ir ne tik mums, bet ir komiteto nariams: „O tai pigiausias yra geriausias? Tai reiškia finansuojate kreidą?“, - paklausė D.Mikutienė. Ilgai nelaukęs pasiūlymą išsakė ir komiteto narys Jūras Požela: „O gal pacientams duokit tiesiog placebą?“

Aistras raminti ėmėsi K.Kuzminskas, paaiškindamas, kaip situacija atrodo realybėje. „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kai vartoju pigesnį, poveikio nėra, o kai pasirenku brangų – užtenka pusės tabletės ir viskas gerai. Gal čia mano psichologinis nusiteikimas, nežinau. Tačiau kiekvieną žmogų medikamentai veikia skirtingai“, - sakė K.Kuzminskas. 

Įsiplieskusią ugnį ramino ir A.Matulas: „Nieko čia naujo nepasakė, mes visi siekiame, kad generiniai vaistai kuo greičiau patektų į rinką ir kuo daugiau jų vartotume. Tai tas pats vaistas, tik praradęs patento laiką. Žmogus turi pasirinkti, ar prisimokėti papildomai ir įsigyti brangesnį, ar pirkti pigiau. Be abejo, kad pigiausias ne visada geriausias. Tačiau ko reikėtų siekti? Kai kurių vaistų grupės turi labai platų pasirinkimą. Matyt, reikėtų taupyti ne žmonių sąskaita, o pasirinkimo.“ 

 

Žada derėtis, bet..

Turbūt tapo įprasta, kad kalbant apie kompensuojamus vaistus, diskusija visada baigiasi vienu klausimu: kur gi tie inovatyvūs vaistai, kuriems vis taupoma, bet jų sąraše nėra. „Kalbant apie inovacijas mūsų planas yra iš esmės išteklių joms sukaupimo planas. Tam, kad įvestume naujus, brangius vaistus reikia sutaupyti. Manome, kad kažkiek pinigų sugebėsime gauti“, - paaiškina sveikatos apsaugos viceministras Gediminas Černiaukas. O iš kur? „Yra diskutuojama su inovatyvių kompanijų asociacija dėl to, kaip pritraukti naujus vaistus, tačiau gerokai mažesnėmis kainomis negu ES. Jeigu mums tos derybos pasiseks, tikėtina, kad sugebėsime gauti naujų vaistų du tris kartus mažesnėmis kainomis negu Vakarų rinkose. Iš esmės siekiama, kad jų kaina būtų skaičiuojama pagal BVP vienam gyventojui lygį.“ Štai čia ir prasidėjo... Na pripažinkite, užmojis nusipirkti vaistų triskart pigiau nei, pavyzdžiui, Lenkija ar Vokietija yra neblogas, bet ar tikrai realus? Taip neatrodo D.Mikutienei: „O jeigu nepavyks? Du trys kartai... Reikėtų paklausti politikų Vokietijoje, Lenkijoje – ar jie irgi sau iškelia uždavinį savo gyventojus aprūpinti inovatyviais vaistais tik tada, jei jie kainuos keliskart pigiau? Tai utopija ir jūs net nevarkit šioje srityje.“ Netylėjo ir A.Matulas: „Čia noras iš fantazijos srities.“ 

Tačiau G.Černiauskas turėjo argumentų atremti tokius nuogąstavimus. „Esminis skirtumas – Vokietijos BVP yra daug didesnis. Mes manome, kad tokios galimybės yra, ir jeigu pasiseks niekas nebus prieš. Galbūt neišsiderėsime trijų kartų, bet du – galime. Diferencinė kainodara – ne Lietuvos idėja. Ją propaguoja Belgijos vyriausybė. Jomis suinteresuota ir farmacijos pramonė, nes jie puikiai žino, kad neturtingos šalys nepirks naujų vaistų tokiomis kainomis kaip Vokietija ar Švedija. Tai abipusis interesas ir tam tikrą susitarimą galima pasiekti“, - paaiškino G.Černiauskas.

---

Komentaras
 

Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai, Antanas Vinkus:
 

- Vaistų kainodara, jų prieinamumas yra labai svarbūs klausimai. Dabar pristatytas vaistų kainodaros tobulinimo priemonių planas yra sveikintinas žingsnis siekiant geresnio vaistų prieinamumo. Tačiau mano nuomone, planas nėra ilgalaikė strategija. Turi būti atsižvelgta į senų vaistų kainų pagrįstumą, naujų vaistų efektyvumą, modernių medikamentų prieinamumą. Manau padirbėti šiais klausimais yra dar daug kur. Į mus kreipiasi ir Inovatyvių vaistų asociacija. Aš suprantu juos, ir suprantu ministeriją. Gerai, kad einame generinių vaistų didinimo link, tačiau kai kuriais atvejais inovatyvus medikamentai yra žymiai efektyvesni ir reikalingi.